Kartą gėrė vilkas, zuikis ir vėžlys. Begerdami pastebėjo, jog jau nebėra ko gerti. Reikia dar atnešti. Kuriam eiti? Nutarta pasiųsti vėžlį. Tas išėjo. Vilkas ir zuikis laukia. -Gal pinigus pragėrė ir guli kur nors griovyje išvirtęs-samprotauja laukiantieji. Šalimais pasigirsta vėžlio balsas: -Jeigu šaipysitės, tai visai neisiu! Pakelkime taures už tai, kad ant šio stalo nepritrūktų gėrimų ir nereikėtų siųsti vėžlio

• Gal musu zvilgsniai dar kada susitiks,bet jie jau

• Tegul pražys dar daug pavasarių Melsva