Meilė

Krinta baltos snaigės lyg pūkai,

Krinta baltos snaigės lyg pūkai,
Švelniai prisiglaudęs „myliu” pasakei
Ir staiga nuleki … „pasivyk” šauki
Balto sniego gniūžtį į mane meti.
Aš tave vejuosi, blaškosi širdis
Ką jaučiu svajose, lūpos pasakys
Paveju, sugaunu, ir apkabinu.
Mylimą ir jauną prie širdies glaudžiu
Ir balta alėja, einam mes vieni
Lūpos susilieja meilės bučiny.