Aš sutikau ją gatvėje Ji ėjo basa dulkina Švaria mūsų miesto gatve Jos didelės mėlynos akys Žvelgė tiesiai į mane. Tai buvo tikrai ji ! Kaimynės žaloji karvė !
Kažkas man pasidarė Tikriausiai aš
Kažkas man pasidarė Tikriausiai aš sergu Nes vos tave pamačius Iš karto paraustu Širdele smarkiai plaka Ir seilės ima tįst Tave pašaukt norėčiau Bet negaliu išdrįst Buvau net poliklinikoj Dėl šitų sopulių Ir daktaras nustatė Kad aš tave myliu
Linkiu kad tau nestovetu…. Akmuo gyvenimo
Linkiu kad tau nestovetu…. Akmuo gyvenimo keli;)
Tegul pamišus aš pati žinau, Kad man
Tegul pamišus aš pati žinau, Kad man netinka būt laimingai. Kai pasibaigs lietus, liks liūdesys, Ir tuštuma Ir dar kažkas daugiau Kažkas labai prasminga. Tai bus mirtis Tokia pati kaip ir visos kitos Mirs veidrodis Ir liks Tik tavo atspindys Kuris bandys išsaugot mano aštrias šukes, Bet Tu gyvensi Tu stiprus Gal but todėl Tave taip myliu … Sudiev … Aš dužtu į stiklus … Aš veidrodis O Tu – žmogus … Bet aš nenoriu mirt taip tyliai …
Dukte ruošiasi tekėti. Kartą duktė ėmė ir
Dukte ruošiasi tekėti. Kartą duktė ėmė ir pasiskundė savo motinai: – Mamyte, aš su Juliuku draugauju jau treti metai, bet jis pradėjo su manimi negražiai elgtis. Kaip jam reikėtų atkeršyti? Motina pataria: – Ištekėk už jo! – Mamyte, aš už jo netekėsiu. Jis bedievis: netiki, kad yra pragaras. – Mano brangute, ištekėk, ir jis įsitikins, kad pragaras tikrai yra. Tad pakelkim taures už protingus motinų patarimus savo dukroms.
Mes draugai nuostabių svajonių Mes
Mes draugai nuostabių svajonių Mes draugai nuostabių sapnų Gal išskirs mus gyvenimo likimas Bet širdyje gyvensime kartu!
Šlovė gamtos kerams ir žavesiui, Tu mano
Šlovė gamtos kerams ir žavesiui, Tu mano glėbyje – pavasaris. Tu metas saulėtas, metas niūrus, Lipšnus, įtūžęs, švelnus, žiaurus. Kaitrus žiedų ilgesyje kvapniam, Žvarbus audrų griaudesyje staigiam. Ir toks vienodas savo kitime- Myliu pavasarį. Myliu tave*
Linkiu Tau iš tūkstančio žvaigždžių
Linkiu Tau iš tūkstančio žvaigždžių Vieną pačią ryškiausią, Linkiu Tau iš tūkstančio ašarų Vieną pačią saldžiausią, Linkiu Tau iš tūkstančio bučinių Vieną patį karščiausią, Linkiu Tau iš tūkstančio naktų Vieną pačią ilgiausią.
Aš norėjau žiūrėti ir suprasti – man pasakė
Aš norėjau žiūrėti ir suprasti – man pasakė : esi aklas. Aš norėjau girdėti ir suprasti – man pasakė : esi kurčias. Dabar jie ateina prie mano kapo ir sako: – Per daug matei , girdėjai, todėl numirei.
… gyvenk … privalai būti stipri …
… gyvenk … privalai būti stipri … gyvenimas vienas ir turbūt gražus … stovi eglės lyg naktys … o gražiausios akimirkos ten – už horizonto … tikėki gyvenimu, ateitimi, savimi ir miško žvaigžde.