Bučinys – tai dangiškas nektaras ! Lyg ugnis, naikinaiti, baisi, Lyg dvi stygos užgautos gitaros, Susijungę džiaugsmo skambesy.
Jie niekur – tie praėję metai
Jie niekur – tie praėję metai Nenueina, Įsiterpia į širdį, Kaip dirvožemin Susigeria lietus, Įsismelkia į sąžinę, Įsipina į dainą, Plaikstydami Ne vien prisiminimų Ir atodūsių skutus…
Išmokai juoktis širdžiai verkiant
Išmokai juoktis širdžiai verkiant Išmokai ašaras nuslėpt Žinau sunku, bet ką gi padarysi Juk tam ir gimėm, kad kentėt.
Gal musu zvilgsniai dar kada susitiks,bet jie jau
Gal musu zvilgsniai dar kada susitiks,bet jie jau bus nebe tokie kokie buvo…Nebus silumos juose,o tik ilgesys…Noresis prieiti,apkabinti ir karstai pabuciuoti,bet…bet to nebus,nes mes tikriausiai nenoresim aitrinti zaizdu,kurios jau baigai gyt…
JEI MAMYTE BARE TU ANT JOS NEPYK
JEI MAMYTE BARE TU ANT JOS NEPYK JEI BERNIUKAS PABUCIAVO NIEKAM NESAKYK
Kaip norėčiau tave dar kartą pamatyti,
Kaip norėčiau tave dar kartą pamatyti, Tiesti ranką, žvelgti į akis. Ir tyliai tyliai pasakyti, Kaip kenčia be tavęs širdis…
Kartą jūroje per audrą sudužo didžiulis
Kartą jūroje per audrą sudužo didžiulis laivas. Vienas jureivis, talžomas šaltų bangų, sako: „Kas bus, tas! Dieve, duok man tiek rastų, kiek kartų mano žmona buvo man neištikima!“ Ir gavo 1 rastą. Kitas jureivis irgi prašo to paties. Ir gavo visą plaustą. Atėjo ir kapitono eilė. Paprašė ir atsirado didžiulis tiltas nuo vidurio jūros iki pat kranto! Tad išgerkime už moteris, kurios neleidžia savo vyrams paskęsti!
Gyvenk ir saugok tą draugystę Nes ji
Gyvenk ir saugok tą draugystę Nes ji tokia tiktai viena Sustok, jei širdis sako „klysti” Nes klaida gali buti amžina!
nieks nemato ,nieks ne girdi.dovanok man savo
nieks nemato ,nieks ne girdi.dovanok man savo sirdi,o gyvenime kaip buna davei sirdi duok ir kuna
Daug kartu tu isimylesi Patikek tau
Daug kartu tu isimylesi Patikek tau lupos,akys,sypsena, Bet viena karta patikese Kad ju tiek daug o meile tik viena.