Pakelkime taures už tikrus vyrus! Bet ne už senbernius – jie niekada neves. Ir ne už išsiskyrusius – jie buvo blogi vyrai. O pakelkime taures už vedusius vyrus – jie nepamiršta savo žmonų ir myli jas, juo myli žmonos ir uošvės, o taip pat ir likusi visuomenė.
Žmogaus gyvenimas matuojamas ne metais,o
Žmogaus gyvenimas matuojamas ne metais,o nuveiktais darbais. Jų padarei daug ir gerų.Ir tiek kiek širdies šilumos atidavei kitiems,tie ji vėliau ir sugrįžta. Glausk prie savęs tuos,kuriuos myli ir gerbi,tada ir pačiam netrūks artimųjų meilės, draugų,bendradarbių pagarbos,o skubantys metai teatneša,džiaugsmą,gerumą, ramybę,namų šilumą ir viltį. Sveikatos ir ilgo gyvenimo! Atleisk,jei nepastebėjom rasos lašelio tavo akyse. Jei pavaduot ne visada suspėjom, paskendusią vis matėm darbuose. Tegul nors šiandien, tavo šventės rytą, gruodžio snaigės gėlėmis žydės, O mūsų žodžiai dar neišsakyti Lai tavo širdį šiluma užlies…
Meilė, tai ašaros kruvinos, Meilė, tai
Meilė, tai ašaros kruvinos, Meilė, tai sielas ilgesys, Meilė, tai ugnis užsidegus Kurios niekas neužgesins…
Daina susideda iš žodžių ir melodijos O
Daina susideda iš žodžių ir melodijos O meilė iš dviejų širdžių liepsnos Daina užpildo laiko tuštumą O meilė – ilgesį šviesos Daina – poezija ir gaidos O meilį – išsipildžiusi svaja Daina nuo laiko blunka, mainos Tikroji meilė – niekada.
Išminčius paklausė: — Kodėl draugai taip
Išminčius paklausė: — Kodėl draugai taip lengvai tampa priešais, o štai priešą paversti draugu labai sunku. — Bet juk lygiai taip pat ir namą lengviau nugriauti, negu jį pastatyti, — atsakė išminčius. Tad siulau tostą už tai, kad mes kurtume, o ne griautume, nors kūrimo menas kur kas sunkesnis.
Pabelsk 18-ika kartu, ir durys placiai
Pabelsk 18-ika kartu, ir durys placiai atsivers, Tenai rasi zirga, be balno, laukini: jis spardysis,zvengs. Jaunyste jo vardas, pakviesk ji, svajoniu vadziasnusipink. Uzsedes tvirtai pazaboki ir viesulu lek laimes link.
Brangusis, aš geriu už tavo karstą…,
Brangusis, aš geriu už tavo karstą…, padarytą iš šimtamečio ąžuolo, kurį vakar pasodinau.
Krito žiedlapiai Krito ir snaigės.
Krito žiedlapiai Krito ir snaigės. Ir įšalo mėnulis Versmė … Buvo pasaka ! Buvo ir baigės … Praskambėjo Ir liko giesmėj.
Sunku susipažinti, dar sunkiau mylėti,
Sunku susipažinti, dar sunkiau mylėti, Sunkiausia išsiskirti ir meilę nugalėti.
Greitai bėga ir žiemos, ir vasaros Ir
Greitai bėga ir žiemos, ir vasaros Ir pavasariniai vėjai šilti, O gyvenimas primena pasaką – Pasiklystume žemės glėby, O gyvenimas ima lyg duoklę Mūsų juoką, svajones džiaugsmus. Ir kaip skolą nemokamai dosniai Suskaičiuoja, dabina metus.