Tegul ant Jūsų bendro kelio Žiedai gražiausi pražydės. O sutuoktuvių proga linkim abiems Jums laimės didelės. Tegu vienos širdies plakimą Kita širdis visad išgirs Jeigu jau suvedė likimas Tegu jau niekad neišskirs.
Tapu tapu tapu tapu..eina meskinas be batu jis
Tapu tapu tapu tapu..eina meskinas be batu jis keliauja pas tave nesa bucki nuo manes.Pasiilgau taves:***
1 Kaip visuomet mano by- la liko
1 Kaip visuomet mano by- la liko nebaigta.Dar nepajudintas lo- 2 bis stovi nesulaukdamas is taves ru- pesciu nezinau ka tegalvoti ka beda- 3 ryti,noreciau tave matyti nuo- lat besisypsancia ir linksma kaip juros ban- 4 ga nors zinau kad tu esi kur- cia mano jausmams ir zinau bus ko- 5 va bet as esu isitikines,kad tave is ru- pesciu atvesiu i zydinty soda ir taip pada- 6 rysiu be didelio vargo ir rupescio…
Meilė – reiškia gyventi – ne būti:
Meilė – reiškia gyventi – ne būti: Kvatoti iš džiaugsmo per didelė liūti, Lakstyt basikom per pusnis iki kelių Ir žinoti, jog būti geriau nebegali…
Meilė-tai išbandymas, o prizas atitenka
Meilė-tai išbandymas, o prizas atitenka silpniausiam.
Meilė vadinsis meile tuomet, jei iš
Meilė vadinsis meile tuomet, jei iš mūsų ji skris pas kitus. Meilė – tai menas, nieko nėra pasaulyje svarbesnio, kaip išmokti šio meno.
bus visko: asaru, vargo ir skausmo kai
bus visko: asaru, vargo ir skausmo kai smilkiniai nupliks tik neliudekit nieku gyvu nes saule viena diena vel nusvis kai bus sunku jus prisiminkit kad vienas kito ranka galit palaikyt ir niekados nenusiminkit jei senatvej teks nuo koju jums nusivaryt
Viena storulė, kreipdamasi į būrėją,
Viena storulė, kreipdamasi į būrėją, paklausė: –sakyk, ar man suliesėti, ar ir toliau dar pilnėti? –Kuo daugiau gero žmogaus, tuo geriau..Ir priešingai – kuo mažiau blogo žmogaus, tuo irgi geriau. Spręsk pati. Tad pakelkime taures už tas moteris, kurioms Dievas už gerumą siunčia pilnumą.
-Jonai, kodėl tu nešioji dviem numeriais
-Jonai, kodėl tu nešioji dviem numeriais mažesnius batus? -Vardan laimės. Mano žmona labai negraži, netvarkinga, prasta šeimininkė. Sūnus prastai mokosi. Aš nebetikiu, kad jis sugebėtų baigti mokyklą..Duktė neklauso. Uošvė nuolatos zirzia. -Tai kuo čia dėti batai? -Kad tu žinotum, kokį malonumą patiriu, kai vakare nusiaunu batus?! Tad pakelkime taures už tuos, kurie susikuria sau laimę.
Iš nerimo žiedai ant stalo rausta,
Iš nerimo žiedai ant stalo rausta, Nerimsta žvilgsniai lūkesčio pilni, Tarytumei ir gėlės jaustų, Jog šiandien iš mokyklos išeini.