Meilei išsiskyrimas – tai kaip laužui vėjas: mažą liepsnelę užpučia, o didelę įžiebia. Tad pakelkime tostą už didelę meilę.
Būna lygiai ir gera , ir liūdna – vien
Būna lygiai ir gera , ir liūdna – vien dėl to , kad buvai ir grįžai, kad kažkur ant gyvenimo dugno lieka vaikiški mūs parašai… (A. Maldonis)
Jeigu žemėje yra laimė – linkiu ją sutikti
Jeigu žemėje yra laimė – linkiu ją sutikti Jeigu yra sėkmė – Tegul tave visada lydi. Jeigu yra džiaugsmas – tegul iš tavo lūpų neišblėsta šypsena Gimimo dienos proga Tau linki …
Ateina toks laikas – lakštingaloms suokti,
Ateina toks laikas – lakštingaloms suokti, Žiedams ir jausmams sužydėti. Ateina toks metas – mylėti ir tuoktis Ir dviem savo lizdą sudėti. Mes jums palinkėsim – darnos, atidumo Ir visad viens kitą paremti. Kasdien ir tada, kai užgriūtų sunkumai Vieningai ir taikiai gyventi. Tegu neužgesta jaukus žiburėlis Šeimos židiny ir namuos Ir meilės tyros tenetemdo šešėliai Dabar ir vėliau, – niekados.
Myliu myliu aš be galo Mamą tetį ir
Myliu myliu aš be galo Mamą tetį ir kitus Myliu myliu aš be galo Šokoladinius ledus
Dabar taip viskas paparsta , Suprantama ir
Dabar taip viskas paparsta , Suprantama ir aisku . Ateiname i savo amziu . Jis pasitinka mus Ir paima i savo globa Paskui ateina laikas – Mes subrestam , – Ir savo amziu paimam kaip kudiki , – Arba kaip nasta . Uzsimetam ant stipriu peciu Koks skirtumas – Ir pradzios lig pabaigos , Jis mums priklauso !..
Kaip anksčiau sargas klasę išluoja
Kaip anksčiau sargas klasę išluoja Vaikšto, žvangina raktų pundu Tavo pamirštą knygą kilnoja Ją gražins, bet negrįši čia tu Nusijuoks dar vaikystė prie durų Rašaluotais delnais pamojuos Dar paspausi rankas, dar pakelsi kepurę Kampelius dar apžvelgsi visus Prieš akis driekias tolimas kelias Ne visiems bus asfaltai žvilgą Aš užteks atkaklumo ir valios Bus kelionė sunki ir ilga
Eina metai ir pila į taurę meilę,
Eina metai ir pila į taurę meilę, džiaugsmą, laša svajonės lakios. Eina metai, ir kartais netyčia dovanoja truputį skriaudos. Eina metai, kažkam įį, O kažkas pirma žodį ištars, Kažkieno smilkiniais pašarmojusiais dar labiau balta snaigė pažais. Eina metai – tvirtėkit su metais ! Eina metai – jaunėkit su jais.
Jeigu aš būčiau ašara tavo aky –
Jeigu aš būčiau ašara tavo aky – Nuriedėčiau tau ant lūpų… Jei TU būtum ašara mano aky, Niekada neverkčiau, nes bijočiau tave prarasti!
Valdovas įsakė savo vergui papjauti avinėlį
Valdovas įsakė savo vergui papjauti avinėlį ir vaišių stalui iškepti pačią geriausią mėsą. Vergas taip ir padarė: patiekė avinėlio širdį ir liežuvį. Kitą dieną šeimininkas vergui įsakė pietums patiekti pačią blogiausią avinėlio mėsą. Vergas ir šį kartą patiekė širdį ir liežuvį. –Kaip tai suprasti?– nustebo šeimininkas.–Paaiškink. –O valdove,– nusilenkdamas pasakė vergas,– kas gali būti vertingesnio už širdį ir liežuvį, jeigu jie panaudoj ami švariems ir kilniems tikslams. Ir kas gali būti blogiau, kai širdis bei liežuvis panaudojami blogiui… Tad pakelkime taures, kad širdis ir liežuvis tarnautų kilniems tikslams.