Dykuma. Karshta. Nezhmonishkai spigina saule. Eina nuogas vyras uzhsidejes skrybele.Eina ilgai. Tik netiketai sutinka nuoga moteri. Jis aishku nusiima skrybele ir uzhsidengia.Moteris prieina prie jo – padeda vyrui ranka ant vieno peties kita ranka ant kito peties,po to po viena paima vyro rankas. Ji laiko abi vyro rankas.Bet skrybele nenukrenta. Ishgerkim uzh ta jega kuri laiko ta skrybele!

Ėjo vaikinas su mergina gatve. Mergina paklausė: – Ar tu mane myli? – Taip, brangioji,- atsakė.- O tu mane ar myli? Mergina nieko neatsakė. Tad išgerkime už tai, kad visi kanalizacijos šuliniai būtų uždaryti!

Vyrai, branginantys jaunystę. Vasaros sodas. Nuošalus suolelis. Sėdi vieniša porelė. Jis jau ilgai gyvenęs. Ji jaunutė. – Mano mieloji, mano geroji, – čiulba jis saldžiai. – Daug nekalbėsiu… Einu tiesiog prie reikalo. Pupuliuk, aš prašau jūsų rankutės ir būti mano antrąja puse. – 0 ar kalbėjote su mano mamyte? – Kalbėjau, kalbėjau, – spaudžia jis josios rankutę. – Brangioji, aš su jūsų mamyte kalbėjau prieš dvidešimt metų… Bet tada aš jūsų dar nepažinojau! Pakelkime taures už vyrus, branginančius savo jaunystę.