kad meilės tai delčia, kad pilnatis pralaimi… Ta nuojauta – per dieną ir pernakt…. Gal tai ne meilė jau, o deginanti baimė jos, paskutinės, amžinai netekt…..
Tegul aplanko laime netiketa Ir sypsena
Tegul aplanko laime netiketa Ir sypsena Tawe susildo, Tegul sirdies slapciausios svajos Naujaisiais Metais issipildo!!!
Su baltutem snaigem, Su salta ziema,
Su baltutem snaigem, Su salta ziema, Su Naujaisiais Metais Sveikinu Tave..
Gyvenime, sako, visko daug: Meilės,
Gyvenime, sako, visko daug: Meilės, gėrio, džiaugsmo, vargo. Mažiausiai – tai laimės. Tai būk laiminga.
Isiklausykit … Girdit, laikas eina, O su
Isiklausykit … Girdit, laikas eina, O su juo ir Jus žengiate gyvenimo keliu. šypsokites gyvenimui, ir jis atsilygins tuo paciu.
Su gandrais ir su lapais kartu Išėjai tu
Su gandrais ir su lapais kartu Išėjai tu tada išėjai Išėjai tu nakčia, išėjai paslapčia Nežinau, kur ieškoti tavęs. Ir paklausiau aš tyliai gandrų Ir paklausiau aš tyliai klevų Gal matė gandrai, gal regėjo klevai Vėlų rudeni, kai tu išėjai. Ir atsake man tyliai gandrai, Sušlamėjo man tyliai klevai Juk jinai taip arti, juk ji tavo širdy Tau kam ieškai tu jos taip toli Vai aš eisiu, nueisiu prie upės Prie upelio šaltinio giliausio Ten aš lauksiu tavęs, ten ilgesiuos tavęs Vėlų rudenį gal tu ir sugrįši.
Kaip sunku kai pasaulis mažytis Tau po
Kaip sunku kai pasaulis mažytis Tau po kojom sudūžta lengvai Kai mažu jau nebenori būt, O kaip dideliu būt nežinai…
Amžinai būsime tau dėkingi, kad tavyje telpame
Amžinai būsime tau dėkingi, kad tavyje telpame mes visi, tačiau tu visuomet lieki savimi. Linkime laimingo, saugaus ir išmintingo gyvenimo, kūrybinės aistros… Ko labiausiai tau linkime? Tvirto tikėjimo, kad aukščiausia vertybė yra žmogus – taigi ir tu , mūsų mielasis. Linkime tau romantiškos meilės, į tave ištiestų vaiko rankučių, lipnių meduotų bučinių, raminančio prisilietimo, linkime tau tokio sūnaus kaip TU
lipdamas laimes kopeciomis buk tikras kad jos
lipdamas laimes kopeciomis buk tikras kad jos atremtos i tinkama pastata
Ant degtinės upės rojuje sėdi trys vyrai. Ne
Ant degtinės upės rojuje sėdi trys vyrai. Ne šiaip sau sėdi, o geria, Valgo, šnekučiuojasi. Staiga pribėga kažkoks žmogelis ir prašo: –Greičiau įpilkite man išgerti. Vyrai įpila. Tasai vienu mauku išgeria ir vėl nubėga. Trijulė tęsia pokalbį, išgeria, užvalgo..staiga vėl pasirodo tas vyrukas. –Bičiuliai, vyreliai gerieji, paskubėkite, įpilkite man taurelę… Įpila. Tas makt išgeria ir vėl nubėga. Po kelių minučių “bėgūnas” Vėl pasirodo. –Ko tu čia bėgioji pirmyn atgal?– nesupranta vyrai. –Sėsk šalia, išgersime, pakalbėsime. –Neturiu laiko…gal kitą kartą,– atsiprašinėja keistuolis. –Aš juk dar guliu reanimacijoje. Tad pakelkime taures už pakibusius tarp Dangaus ir Žemės.