Dienos barstė džiaugsmo žiedlapius, Kaip rudens lapai krito rūpesčiai, Kaip vanduo upėje nuskambėjo metai. Negrąžinamai užvertėt dar vieną, Savo gyvenimo knygos puslapį. Tegul skausmai ir rūpesčiai praeina, Tegul vargus nuplauna tekantys vandenys. Tegul Jus lydi maži šešėliai ir didžiulė šviesa, Tegul niekad Jums netrūksta didelės kasdieninės laimės.

Lai bus tau dienos gražios pasakos, Balti obels žiedai – svaja. Speigų daina – skambiausias juokas, Ir visa tai – vien tavyje…

Aš Tau linkiu, kad būtumei laiminga(-s), kad niekada netrūktų saulės spindulių. Kad kelias, kuriuo eisi, būtų be vingių, kad net rožės dėl tavęs žydėtų be spyglių! O jei pavargsi, tai surask šaltinį skaidrų, bet tokį, kad vanduo suteiktų tau jėgų. Kad atsigėrus jo – užgytų žaizdos, o atsikvėpus būtų gera ir smagu!

Žiemos (vasaros ir t.t.) taku gimtadienis atėjęs, Teatneša daug laimės, džiaugsmo valandų. Lai sunkios dienos pralekia lyg vėjas, O laimės valandos lai slenka pamažu.

Prarasti pasitikėjimą, nėra taip skaudu kaip Draugą. Ryte šviesa ateina, o naktį išeina. Tik Draugas atėjęs pasilieka. Viskas įmanoma, bet pamiršti Draugą ne. Draugas, kaip saulė – šviečia bei šildo. Draugas yra vienas iš pasaulio stebūklų. Draugas – tai Tu.

Ėjo metai po vieną, tau kažką nešdami. Sutinki ir šią dieną neramia širdmi. Daug metų prabėgo, su daina ir džiaugsmu. Lai skambesnis už dainą, šis gimtadienis bus.

Daug dienų ir dar metų ilgų Tau linkiu. Daug sapnų iš jaunystės, Močiut, Tau nešu.

Išsaugok akimirką, kaip neužpūstą šventą žiburį. Išsaugok gerumą, kaip spurdantį paukštį saujoj. Išsaugok širdį, kad galėtum pakilti, paguosti, sušildyti.

Ateina jubiliejai, nors nelaukiam, Juos atneša greiti laiko žirgai. O dienos bėga, vis į tolį šaukia, Ir nesustoja, nors labai prašai.

Draugystė – nuostabiausias žodis, Širdim, ne lūpom jį tari. Nerasi niekur džiaugsmo, laimės, nei paguodos, Jei geriausio draugo neturi…