Gyvenimas niekad nebūna lengvas, Ypač tokiu jis tampa tada, Kai uždarai vaikystės pasaulio vartus, Ir atsiduri ant gyvenimo laiptų, O aplink tiek daug nežinios, o tu toks mažas… Gimei, užaugai, o dabar – mylėk! Mylėk gyvenimą, draugus ir tiesą…
lyg du medžiai palaukėje siūbuoja vėjo dainas, taip
… lyg du medžiai palaukėje siūbuoja vėjo dainas, taip mes supame buvusį savo žvaigždynų lopšį savo vaikams. .. … lyg saulė ir mėnuo nepalieka žemės nė vienai dienai, taip mes nepalikime be globos vienas kito… … kaip lietus numalšina kaitros sukeltą troškulį, taip mes abu patirkime sotumo jausmą bendraudami nuolatos… … svajoju visą gyvenimą būti su Tavimi gyvenimo reikaluose ir rūpesčiuose… … Tu ir aš — neatskiriami mūsų tėvų dvasia!
Į naujus metus kaip į karą
Į naujus metus kaip į karą Su daug vilties, sėkmės ir pakantumo. Tegul laimėjimai kaip dienos Laša į Jūsų ištiestas rankas.
Baltosiom snaigėms krintant
Baltosiom snaigėms krintant Senųjų metų vakare… Naujus metus sutinkant Aš sveikinu Tave.
Krinta snaigės baltutės lyg pūkas,
Krinta snaigės baltutės lyg pūkas, Kloja žemę baltais patalais. Štai jau baigėsi metai senieji, Miela drauge – su Naujais.
Kai Tu būsi išvykęs toli
Kai Tu būsi išvykęs toli Ir Tave tepasieks mūsų mintys — Paklausyk, ką patars mūs širdis Iš namų Tau atnešusi viltį.
Tai sekundės paskutinės bėga tekinos,
Tai sekundės paskutinės bėga tekinos, Eglių žėrinčių šviesa užlieja veidus… Te nutirpsta ant eglišakių su žvakutėmis Visos blogos valandos ir klaidos…
Iš lėto krinta snaigės
Iš lėto krinta snaigės Lyg pasaka svajų. Senieji metai baigias Laimingų Tau Naujų.
Esi ta, kurią išsirinkau iš tūkstančių — ta nepakartojama,
Esi ta, kurią išsirinkau iš tūkstančių — ta nepakartojama, ta vienintelė, reikalinga ir miela.
Jau žemę gaubia šaltas gruodžio grožis
Jau žemę gaubia šaltas gruodžio grožis, Pražydo ant langų ledinės baltos rožės. O širdys virpa – tai Kalėdų ilgesys… Lai įsižiebs viltis žvaigždynų spindesy.