Ką turi gražiausio — to jau nebekeiski Siekiais ir idėjom, amžinais darbais. Ką turi kilniausio — niekam neatskleiski — Mintimis naudosies dar ilgai, ilgai. Daug dar užgyvensi, daug dar ko norėsi, Bet atmink, gyventi niekad nesuspėsi. Tad bučiuoki saulę ankstų rytą kėlęs, Gerki medžių rasą savo širdimi, Skrisk su meilės paukščiais, su padaužom vėjais!.. Lai bus priesakai Tau mūsų artimi.

Tegul naktys nebūna bemiegės, Dienos būna prasmingos darbais. Tegul šypsena lūpose žaidžia, Tegul laimė dabinas žiedais!

Vaivorykštės spalvų takais rugsėjo atėjai, Kai lengvas lapų šokis laimę buria. (Devyniolika) jau metų – tai žiedai, Svaigi jaunystės paslapčių kepurė.

Už mūsų bendrą namo rūsį: Uogienės neturi — Tau mano pusė. Jei bulvių pritrūkai — kalti vaikai, Bet aš turiu dar nemažai. Pasidalinčiau duona ir druska, Pasidalinčiau viena puodyne, Nes, kai pritrūks ko nors ir man — Dosnus Kaimynas pasibels langan.

Kai esi toli nuo mano širdies — joks girios paukštis neuždainuos giesmės, kuri atstotų Tavo kalbėjimą. … ilgiuosi kiekvieno ryto, kai keldavau Tave iš sapnų karalystės. Prisimenu kiekvieną vakarą, kai guldydavau Tave į žvaigždėtų svajonių patalus. … šaukiu Tave naktimis ir dienomis, didžiausių tolybių erdves siekiančiais žodžiais, mintimis ir maldomis. … šaukiu Tave savo dvasios pastangomis, tikėdamasi įteikti Tau pasitikėjimo ir sėkmės, ilgesio ir džiaugsmo. … nėra tų vertybių, dėl kurių galėčiau atsisakyti Tavo gyvenimo reikalų, darbų ir rūpesčių. … neįmanoma suskaičiuoti laiko saulėtekiais ir saulėlydžiais, kuomet aš svajoju apie Tave. … neaprėpiamas mano laukimo ilgesys Tau, mylima mano Dukryte, o tai, kas atrodo amžinybe Tavęs belaukiant, tuojau pat pavirsta…

Todėl sveikinu Jus, brangusis, nugalėjus įvairiausias gyvenimo negandas! Sveikinu Jus, sutramdžiusį gyvenimo sroves. Sveikinu Jus, pastačiusį daugybę draugiškumo tiltų! Sveikinu Jus, nutiesusį ilgiausius tiesos kelius! Remiuosi, Uošvi, į Jūsų sąžinės laukų dalgį. Eisiu prisipjauti Jūsų gyvenimo javų, valgysiu Jūsų likimo duoną ir dalinsiu po riekę savo vaikams.

Bėga dienos… Jos tyliai ištirpsta, Tartum snaigės virš žvakės liepsnos. Žmonės greitai viens kitą pamiršta, Net nespėję pažvelgt atgalios.

Ateina laimė per padangę, Kai Tėvas tiesia man parankę.

Va, aišku, žinoma, beabejo, tikriausiai, visiškai tiesiogiai, be jokių sąlygų, viską apsvarsčius, pasvėrus, pamatavus, apgalvojus, apmasčius, patikrinus, pažiūrėjus, pajautus, palyginus su etalonu, išbandžius praktiškai, surinkus visus duomenis bei parodymus, gavus patarima iš didžiojo savo smegenų pusrutulio, aš galiu drąsiai, be baimės, be neapykantos, nedvejodama, nekantriai, bet visiškai ramiai, be sąžinės graužaties pareikšti – TU fainas žmogutis.