Gyvenimas – dienoraštis, Verti, verti lapus, Kas buvo buvo juodraštis, O švaraštis dar bus.

Ilgai svarsčiau ko reikia palinkėti, Ko trokšta kūnas, siela ir jausmai. Kad neužgožtų laikmečio pelėsiai, To tikslo, kam šioj žemėj gyvenai! Daug daug dar vasarų žieduotų, Sveikatos, džiaugsmo, laimės didelės. Ilgiausių metų ir skambiausių posmų, Tegul likimas dar nepagailės…

Aš sveikinu Tave, svaigus Gyvenimo Pavasari! Kaip Tu bebūtumei toli, atminki savo seserį.

Leisk linkėti, kad niekad nebūtų Net mažiausios klaidos, netiesos, negarbės! Kad liepsnotų ir versmės pratrūktų Vien tik laimės prasmingos būties.

Šoksime mes dviese ant stalo gatavi, Mums linksmai šypsosis bonkos ir arkliai balti, balti. Mūsų riaugą vodkos aidas atkartos toli, toli, Šoksime mes dviese per tavo gimtadienį ant stalo gatavi.

Mes, Seneli, Tavo anūkėliai, Nors suaugę — Tavo lepūnėliai.

Eik gyvenimo saulės sutikti, Neški šypseną, laimę kartu. Tegul niekas nedrįsta sutrypti, Kas svajonėse buvo brangu. Eik, šypsokis, kaip saulė, Šildys šypsena širdis visų. Tegul šviečia vien laimė pasauly, Tegul būna be galo šviesu. Tavo rankose yra trys įvairiaspalvės gėlės: Praeitis, dabartis ir ateitis, Gimimo dienos proga dovanoju, Tau jas visas… Džiaukis antrąja, neužmiršk pirmosios, Ir per anksti nenuskink trečiosios.

Aš Tave apkabinu meile Dievo angelų. Ir tik Tau vienai tikiu, nes Tave tikrai myliu. Noriu būt su Tavimi, kad vėl džiaugtųsi širdis — Gal Tau žodžiai ištarti glostytų švelnias mintis?

Nebegrįž ta valandėlė nei viena, ir nei minutei metai nesustoja. Išmokim džiaugtis kiekviena diena, kurią likimas dovanoja.

Tau linkiu žmoniškumo, kad gėrį surastum, Tau linkiu aš vertybių lyg lobių dangaus, Tau linkiu atvirumo, kad kitą suprastum Ir gyvenimo pilno, svajoto, tauraus!