Tau spaudžiu dešinę, Tėvuk, Ilgai gyvenk, ilgai čia būk!

Teaušta šis saulėtas gimtadienio rytas, Papuoštas vaikystės žiedais!

Tu šypsokis linksmai, Nes jaunystė šviesi, Ir neleiski jos vėjams kedent. Ir atmink, kad visi, Esam žmonės maži, Tik vieną kartą atėję gyventi.

Mes mylim Jus ne švenčių dienomis, Ne kasdienybės glaudžiam pilkuma… Apvainikavęs meile ilgesys — Tai mūsų amžinoji dovana.

Laimę ir džiaugsmą puokštėj gėlių Priimk, Motinėle, iš savo vaikų.

Tu būk tokia, kokia norėtum būti, Tu būk jauna ir laimės kupina. Gyvenk, kad gyvenimas būtų, Gražus kaip sapnas, ilgas kaip daina.

Gimtadienis tai šventė maloniausia, Gimtadienį mes švenčiam su draugais. Gimimo dieną gimę mes gyvensim, Ir būsime visi kartu draugais.

Kaip vanduo įteka į kiekvieną žemės tarpelį, taip Tavo nepaprasta meilė paliečia kiekvieną širdies kertelę. Atrodo, jog Tavo besikeičiantis amžius turėtų priversti skųstis, guostis, nerimauti. Tačiau Tu esi nuoskaudų naikintoja, Tu esi paguodos upė, Tu esi nerimą išsklaidanti saulė. Būk laiminga ir visada lauk manęs, brangi Močiute.

Dovanoju Tau baltąjį skrydį — Gelsvų pienių, švelnių debesų — Tegu laimės Tau nieks nepavydi, Aš linkiu Tau geriausių žmonių.

Linkėdami vien tik didelių troškimų išsipildymo, mes tikimės, jog darbų gausoje nepamirši savo gimtųjų namų. Visada džiugins Tavo pasiekimai. Tėviškėj atsigėręs vandens iš šaltinio ir suvalgęs duonos, lengviau eisi savo likimo kalnais.