Ko tau palinkėti? Meilės, gal sveikatos? Laimės, kaip pasaulis, didelės? Džiaugsmo, o gal sėkmės? Gal šimto metų? O gal visko po truputį iš eilės…

Būti šviesos spinduliu kitiems, pačiam skleisti šviesą – didžiausia laimė, kurią gali pasiekti žmogus.

Jūra išdžiūsta, akmenys sudūžta, Bet tikra draugystė, niekada nežūsta.

Būk žvaigžde,- Kad kiekvienas ištiesęs rankas, Nuskinti tavęs nepajėgtų. Būk liepsna,- Kad palietus nudegtų rankas, O paskui dar ilgai perštėtų. Būk vanduo,- Kad jį ne kiekvienas Supurvintom kojom perbristų. Būk žiema ir vanduo,- Kad paskui savo skausmą apgintum. Saule būk,- Kad galėtum šviesa dalintis.

O metai juk ne tam, kad juos skaičiuotų. Čia buvo vasara, ir vėl klevai rudi. Čia tik žiema balta skara praėjo, O pamiškėj ir vėl beržai žali. Tad, nestabdykit laikrodžio rodyklių, Kad nereikėtų vietoje stovėt. Tegul negrįš vaikystė ir jaunystė, Bet liks dienų branda ir jų prasmė.

Draugystė – vienas žodis, Ką reiškia ar žinai? Tai reiškia esame draugai Ir jais liksim amžinai.

Niekada Tavęs nemačiau darant tai, ko nelinkėtumei kitiems. Todėl galiu pripažinti, jog esi didysis mano gyvenimo ramstis. Esi vienintelis žmogus žemėje, kuris parklupdo mano jaunystės vėjavaikiškumą. Tavo dvasinė stiprybė išugdė manyje žmogų. Dėkoju Tau, Tėve.

Daugybę kartų sakytus dalykus norėtume išreikšti didžiule pagarba Tavo gyvenimo veiklai bei idėjoms, kurios yra visos Tavo ateities pagrindas.

Ko žmogui reikia, kad jis apsidžiaugtų? Reikia labai nedaug… Reikia saulės šviesos kai lyja, reikia lietaus kai būna kaitra, reikia vienatvės, kai triukšmas aplinkui. Reikia minios, kai vienatvė slegia pečius… Reikia labai nedaug… Reikia dainos, kai tyla kambary spengia, kai skamba daina – reikia tylos, ak, kaip kartais reikia tylos… Reikia draugo, kai priešai pakelia kumštį, reikia priešų, kad geriau įvertintum draugą. Reikia labai nedaug…