Prie balto stalo, nuoskaudas pamiršę, Susėskite plotkelės laužt šventos. Žvakelių virpesiai – likimo pirštai – Te laimę Jums ir džiaugsmą dovanos…

Žiemos šarmoj sustokim pagalvoti, Kas nuveikta, ko siekta, kaip gyventa Ir kaip surasti tą gražiausią žodį Artėjančiai dangaus ir žemės šventei.

Linkiu paskleisti ant Kūčių stalo šieną, Eglutę papuošti rankų darbo žaislais, Paragauti po truputį visų 12 patiekalų, Pabūti drauge su šeima, palikti nakčiai padengtą stalą Ir mėgautis namų šiluma ir jaukumu. Linkiu, jog tikrąją Kalėdų dvasią Atrastum ne po eglute, o savo širdyje.

Te pražysta Šv. Kalėdų rytą, Stebuklingos snaigės ant langų. Ir pušies šakelė saulėj sidabru nušvitus, Lai pavirsta niekad negirdėtu stebuklu…

Tą tyliąją naktį ateina VILTIS. Ateina ŠVIESA ir GERUMAS. Te šiandien visur jie pasklis varganuos kambarėliuos ir rūmuos… Su šv. Kalėdom!

Maldos pilnoj širdy talpintum žemę — Pasaulį apkabintum Tu viena … Ir Kūčių vakarais Tau širdį gelia, Už tuos vaikus, kurių nėra šalia.

Spindėkite širdies šviesa žvakutės, Eglute puoškis šventiniais žiedais. Tegu žaisliukuos džiaugsmas, laimė supas Kalėdų šventės niekad nesibaigs.

Lyg tylus šešėlis, lyg maža žvaigždė, Atskrenda Kalėdos mums į širdis. Lai gražiausi žodžiai sminga mums į širdį, Lai šie metai švinta, lyg meilės žiburys…

Kai užges paskutinė žvaigždutė, Kai saulutė pro rūką tekės, Pasibels ir į Tavo širdutę, Tas stebūklas Kūčių nakties. Su Šv. Kūčiomis.

Jau žvakutės dega, Eglė papuošta. Su šventom Kalėdom Sveikinu tave.