Meilė – tai žodis šventas, Meilė – galinga yra, Meilė nemiršta, ne… Meilė yra tavyje!!!

Gal musu zvilgsniai dar kada susitiks,bet jie jau bus nebe tokie kokie buvo…Nebus silumos juose,o tik ilgesys…Noresis prieiti,apkabinti ir karstai pabuciuoti,bet…bet to nebus,nes mes tikriausiai nenoresim aitrinti zaizdu,kurios jau baigai gyt…

Amžinos meilės nėra. Net visų didžiausia aistra trunka kurį laiką. Ateina diena, kai ji pasibaigia ir gimsta nauja meilė. Kaip tik todėl meilė nemirtinga. Ji nuolat atgimsta. Aistra užgęsta, bet meilė lieka. Tad, tegul meilė, kurią tu jauti būna amžina. Ir tegul ji kas sekundę, kas minutę, kas valandą, stiprėja.

Kai vėjas bučiuos tau išvargusias lūpas, Nuliūdusi saulė paskes Nemune, Miglose užmigs mūs tėviškės pievos, Rasoti žiedai lai primins tau mane…

Miliu noriu ir galiu bet taves cia neturiu jei tave dabar tureciaupamilieciau kaip galeciau.

Jauciu tik man sirdis tavoji plaka, Taip lygiai kaip manoji plaka tau. Tad savo sirdy sergeki nuo blogio Ir sau ir man ja saugok kiek gali. Jei musu sirdys darniai plaks kartu, Abidvi jos nutils tuo pat metu.

Sirdis myli, kunas nori, protas neleidzia…

Daina susideda iš žodzių ir melodijos O meilė iš dviejų širdžių liepsnos Daina užpildo laiko tuštumą O meilė – ilgesį šviesos Daina – poezija ir gaidos O meilė – išsipildziusi svaja Daina nuo laiko blunka, mainos Tikroji meilė – niekada.

Gražu kai pūgos žiemą siaučia Ir vėjas neša snieguoles, Tuomet svajoju aš prie lango, Gal ir Tave kartu atneš.

Nepyk:mano lupose zodziu per maza!!!tylejima megstu as vis!!!Ne vien lupose meile tikroji!!!Be zodziu dar gali myleti sirdis!!!!!!