Tu esi pasaulis kuriame as gyvenu tu esi saule po kuria sildausi tu esi zvaigzdes i kurias visuomet ziuriu tu esi vanduo kuris man suteikia jegu tu esi ledas kuri uzsidedu kai man skauda tu si aistra kuri mane uzveda ant kelio tu esi sapnas kuriame kas nakty bunu tu esi karstis kuris mane kaitina kai bunam dviese

Po dangum tuo pačiu ta pačia lemtimi, mes ieškosime, rasime, džiaugsimes… Visados tolimi niekados artimi, mes lyg paukščiai visad susišauksim…

Jeigu as labai ka nors myleciau,jeigu man ta meile sviestu dziaugsmo spinduliais,as kaip saules paukste prie dangaus pakilciau,nuskubeciau rinkt zvaigzdziu brangiam dangaus keliais…jeigu as pajusciau,sirdimi suprasciau,jeigu pamatyciau,kad brangi kam nors esu,daug didziausiu turtu as sirdy surasciau,buciau jam kaip ziedui rytmecio gaivi rasa…jeigu as ka nors karstai myleciau,jeigu butu man kas nors labai brangus,nieko nieko as brangiam nepagaileciau,nors tai butu pats dangus…

Gal as nuejau ne tuo keliu, kuriuo reikejo eiti, juk taip ir nieko nepasiekiau, apie ka taip daug svajojau… Bet ka as galiu pasmerkti siame pasauly, juk niekas nera nekaltas… Tikiu beribe meile, bet ar toks neteisingas pasaulis gali ja sukurti idealia? Kazkas zudo tai, kuo ilgai tikejau ir bijau, kad visiskai nenuzudytu manes… Juk as dar stengiuosi sugryst, bet ar pavyks, ar pasiseks…? Noriu pasakyti, jog buvai ir busi mano tikroji ir amzinoji meile, nors ir kaip man kartais butu sunku, su tavim ar be taves…. MYLESIU AMZINAI….

uzdek zvakes ant musu meiles karsto, nor buvo ji mazyte, bet grazi. Atverk duris y praeyti vel varsto, o nieko už tu duru nerandi… Ir gesta zvakes gesta netgi zvakes, o jau atgal sugryzt nebegali, tu iseini man nieko nepasakęs tu iseijny su neapykanta sirdy..

Kartais pasidaro taip skaudu, Kai matau ar pagalvoju,kad Tu iseisi,ir niekada daugiau Taves nepamatysiu….. O as liksiu viena stoveti Ir laukti kazko, Gal to Ko niekada nebuvo ir nebus….

žiuriu i dangu… matau tave. žiuriu i saule… matau tave. žiuriu i žvaigždes… matau tave. ar tu gali pastraukti kad nematyciau taves?:)

,, Meile yra kantri, maloni; meile nepavyduliauja; meile nesidydziuoja, nesipucia; ji nesielgia nemandagiai, neiesko sau naudos, nesusierzina, neiesko pasigiezti uz pikta, nesidziaugia neteisybe,bet pritarianciai dziaugiasi tiesa. Ji visa pernesa, visa tiki, viskuo turi vilties, visa istveria.Meile niekuomet nesibaigia…”

Tikroje meileje nera nei neapykantos, nei kersto. Tikra meile – tai kai zmogus troksta, jog mylimas zmogus butu tik LAIMINGAS…! Ir nesvarbu ar ta laime busi tu ar ne, svarbiausia, jog tik jis butu LAIMINGAS!!!

Meile kantri, meile maloninga, ji nepavydi, meile nesididziuoja ir neispuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neiesko sau naudos, nepasiduoda piktumui, pamirsta, kas buvo bloga, nesidziaugia neteisybe, su dziaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia ir visa istveria. Meile niekada nesibaigia.