Susiburkim, pabūkim prie šventiško stalo, Prie to didelio džiaugsmo pabūkim drauge. Iš vaikystės ateis baltas šaltis senelis, Jo gražutė anūkė, pavirtus snaige.

Bėga metai – lyg vėjai greiti Krinta snaigės, sukasi ore, Štai jau baigiasi metai seni, Su Naujaisiais sveikinu tave…

Jei kiekviena krintanti snaigė būtų laiminga, Kiek daug laimės galėčiau palinkėti Jums, Bet jos ištirptų… Tad Naujųjų metų proga linkiu Jums Niekada neištirpstančios laimės.

Bėga dienos, lyg jaunos stirnaitės, Slenka metai, lyg briedžiai seni, Tu dar kartą gerai prisiminki, Ką nusinešė metai seni…

Jie niekur – tie praėję metai – nenueina. Įsiterpia į širdį, Kaip dirvožemin susigeria lietus. Įsismelkia į sąžinę, įsipina į dainą, Plaikstydami ne vien prisiminimų Ir atodusių skutus.

Lengvutės snaigės šoka tango, Joms groja vėjas virš laukų. Naujųjų metų naktį brangią Tau laimės snaigę spindinčią skiriu.

Praėjo kalėdos ir kas man iš to? Aš naktį pragėręs ir piktas kaip Šuo, Apversiu eglutę sukulsiu žaislus Ir vienas praleisiu Naujuosius Metus.

Pakelkim taurę už jaunystę! Už spindinčią Naujųjų Metų naktį! Už svajas, už meilę ir draugystę! Ir už gyvenimą, kuris priverčia širdį plakti!

Skrenda metai lyg paukščiai sparnuoti, Viskas keičiasi tarsi sapne. Štai senieji metai praeina, Su naujaisiais leisk man pasveikint TAVE…

Bėga sukas gyvenimo ratas, Margos dienos vaivorykštėm mainos, Vėl nematėm, kaip pralėkė metai, Kaip Naujieji džiaugsmingai ateina.