Jei vanduo butu bucinys, atiduociau tau jura. Jei apkabinimas butu lapas, atiduociau tau medi. Jei meile butu laikas, atiduociau tau amzinybe.
Tik tu nepyk ! Aš dar ir šiandien daug
Tik tu nepyk ! Aš dar ir šiandien daug kartu klystu O paskui kenčiu. Tai vis todėl, kad tau buvau lyg šventė, Nors suteikiau Tau begalės kančių Tik tu nepyk, Atleisk už blogi, Kuri gyvendamas netyčia padariau … Tavoj saulėkaitoj prisirpo mano uogos, ir sirpsta ju kas dieną vis daugiau. Tai mintys – Tu gi jas pasėjai Tai darbas – Tu ji auginai. Aš tuos daigus nešiau per šimtą vejų, Užauginau jau nebe Tau vienai Ir Tu džiaugies Matau kaip šypsais pro ašaras .. pro ašaras mielai. Nereikia, kad širdis iš skausmo plyštų, O gal iš džiaugsmo … Aš cia pat, šalia … Tik tu nepyk.
Nėra akių, kurios nematytų saulės Be
Nėra akių, kurios nematytų saulės Be žydrų plaukiant debesų. Nėra širdžiu, kurios nejaustų meilės Be ilgesio ir be kančių.
Meilė tyra, Grožis mielas, Pyktis
Meilė tyra, Grožis mielas, Pyktis kietas, Nesantaika skausminga. Būkime kartu dabar ir visada!
Meile kaip snaige maza, Meile kaip snaige
Meile kaip snaige maza, Meile kaip snaige balta, Meile lyg snaige delne, Istirpsta ir vel susindi jauna.
Akis plačiai gyvenimui atvėrę Širdies
Akis plačiai gyvenimui atvėrę Širdies šaukimo einat vedami. Jaunystė Jums dar nuostabiausia žėri, O ateitis svajonėse vaiski. tebūna ji tokia, kokią svajojot Po linažiedžiu tėviškės dangum, Te niekad juodas nerimo rytojus Namų šventumo jūsų nesudrums.
Tos ilgos naktys be mėnulio, Padangėj
Tos ilgos naktys be mėnulio, Padangėj pilna debesų Ir niekada aš netikėjau, Kad be tavęs man bus sunku.
Ateina toks laikas – lakštingaloms suokti,
Ateina toks laikas – lakštingaloms suokti, Žiedams ir jausmams sužydėti. Ateina toks metas – mylėti ir tuoktis Ir dviem savo lizdą sudėti. Mes jums palinkėsim – darnos, atidumo Ir visad viens kitą paremti. Kasdien ir tada, kai užgriūtų sunkumai Vieningai ir taikiai gyventi. Tegu neužgesta jaukus žiburėlis Šeimos židiny ir namuos Ir meilės tyros tenetemdo šešėliai Dabar ir vėliau, – niekados.
As Tau Linkiu,kad butumei Laiminga {-as},Kad
As Tau Linkiu,kad butumei Laiminga {-as},Kad niekada netruktu saules spinduliu, Kad kelias kuriuo eisi butu be vyngiu, Kadnet Rozes del taves zydetu be spygliu! O jei pavargsi-tai surask saltini skaidru, Bet toki,kad vanduo suteiktu Tau Jegu, Kad atsigerus jo uzgytu zaizdos- O atsigerus butu Gera ir Smagu!!!
Baltom baltom pėdutėm per pusnis gilias,
Baltom baltom pėdutėm per pusnis gilias, brenda tas Kalėdų sapnas nusinešdamas šalnų gėles… Tu nemiegok, žiūrėk plačiom akim, gal pamatysi Senį Šaltį su didelėm ausim…