Tik tu nepyk !
Aš dar ir šiandien daug kartu klystu
O paskui kenčiu.
Tai vis todėl, kad tau buvau lyg šventė,
Nors suteikiau Tau begalės kančių
Tik tu nepyk,
Atleisk už blogi,
Kuri gyvendamas netyčia padariau
… Tavoj saulėkaitoj prisirpo mano uogos,
ir sirpsta ju kas dieną vis daugiau.
Tai mintys
– Tu gi jas pasėjai
Tai darbas
– Tu ji auginai.
Aš tuos daigus nešiau per šimtą vejų,
Užauginau jau nebe Tau vienai
Ir Tu džiaugies
Matau kaip šypsais pro ašaras .. pro ašaras mielai.
Nereikia, kad širdis iš skausmo plyštų,
O gal iš džiaugsmo …
Aš cia pat, šalia …
Tik tu nepyk.