Tai sekundės paskutinės bėga tekinos, Eglių žėrinčių šviesa užlieja veidus… Te nutirpsta ant eglišakių su žvakutėmis Visos blogos valandos ir klaidos…
Iš lėto krinta snaigės
Iš lėto krinta snaigės Lyg pasaka svajų. Senieji metai baigias Laimingų Tau Naujų.
Esi ta, kurią išsirinkau iš tūkstančių — ta nepakartojama,
Esi ta, kurią išsirinkau iš tūkstančių — ta nepakartojama, ta vienintelė, reikalinga ir miela.
Jau žemę gaubia šaltas gruodžio grožis
Jau žemę gaubia šaltas gruodžio grožis, Pražydo ant langų ledinės baltos rožės. O širdys virpa – tai Kalėdų ilgesys… Lai įsižiebs viltis žvaigždynų spindesy.
Kai bokšto dūžiai nuskambės
Kai bokšto dūžiai nuskambės Viršum šventosios neramių verpetų Tada aš palinkėsiu Tau Linksmų Naujųjų Metų!
Lietuviškoj mūsų žemelėj ateina Kalėdų naktis
Lietuviškoj mūsų žemelėj Ateina Kalėdų naktis, Nematomi sniego varpeliai Kiekvieną jos žingsnį skaitys. Jau skamba, jau aidi, jau aidi Žvaigždėta tyla ir keliai… Jau Motina Kūdikėlį glaudžia Prie savo krūtinės meiliai.
Nes kiaulės metai jau arti,
Nes kiaulės metai jau arti, Kad tik nekiaulintų kiti… Su besibeldžiančiais Naujaisiais metais!
Tave bučiuoju snaigių glėbyje
Tave bučiuoju snaigių glėbyje, Bereikšmį šerkšną širdimi tirpdau. Aš amžiais būčiau su Tavim drauge Ir nebereikia nieko man daugiau.
Negrįžta niekados praėję metai,
Negrįžta niekados praėję metai, Atgal nėra nei kelio, nei takų. Tegul nusineša jie liūdesį ir skausmą, O atneša daug nuostabių dienų.
Kai niekas nemato ir niekas negirdi
Kai niekas nemato ir niekas negirdi, Tai angelas baltas ateina į širdį, Kalėdinę naktį paguodžia mus tyliai Ir laimina tuos, kurie laukia ir myli. Gerų jums švenčių!