Viena zmogu aplanke angelas ispranasavo kas laukia gyvenime: jis tures galimybe susikrauti didziuli turta, isigyti svarbia padeti visuomeneje ir vesti puikia mergina. Visa gyvenima zmogus lauke, taciau nieko neivyko ir jis numire vienatveje ir skurde. Kai zmogelis pasieke dangaus vartus, pamate ta pati angela ir eme jam priekaistauti: …tu zadejai man turtus, padeti ir zmona..as laukiau bet nieko nesulaukiau…
-As nieko nezadejau, – atsake jam angelas. – Zadejau g a l i m y b e isigyti turta, padeti ir sutikti zmona, taciau tu praleidai. …Kadaise tau kilo mintis apie verslo sanderi, bet tu issigandai ir tai padare kitas. Jis tapo turtingu..Kai kaimynui dege namas, tu issigandai, o kitas padejo ir jis pelne garbe kitu..Kai sutikai moteri tu vel issigandai, kad ji niekada nesutiks tapti tavo zmona.
Tad linkiu, kad kiekviena diena suteiktu nauja galimybe…visada ja pasinaudotumet..ir tegu baime nesukliudo jums
