• Tostai

    Jūreivis, išmestas į negyvenamąją salą,

    Jūreivis, išmestas į negyvenamąją salą, pasigavo papūgą ir išmokė ją kalbėti. Vieną vakarą mokytas paukštis atskrido pas savo šeimininką labai susijaudinęs. -Tai moteris,- sumiksėjo papūga.- Gražuolė neišpasakyta… Sutrikęs jūreivis šoko bėgti paskui paukštį, kuris skrisdamas vis šaukė: -Ak, kokios jos akys, šefe, ak, kokia figūra..ak…ak.. Pagaliau paukštis atsitūpė ant šakos ir snapu parodė: -Štai ji, šefe. -Ak tu prakeiktas paukšti,- supyko jūreivis. Čia juk papūga patelė. Pakelkime taures už gražias moteris, kurios visos šiandien čia susirinko.

  • Tostai

    Kiekvienas žmogus turi savo gyvenimo kelią. Tarp

    Kiekvienas žmogus turi savo gyvenimo kelią. Tarp tūkstancių ir milijonų kelių gyvenimas sujungė Jūsų kelius, kurie nuo šiol bus vienakrypčiai, lyg galinga gyvenimo upė. Plaukite ja laimingai, sukūrę savo simbolinį laivą. Vairuokite ji pasikeisdami, kad protingai išvengtumėte povandeniniu klastingų uolų, nuovargio ir kasdienybės. Pasistenkite, kad Jūsų laive skambėtų ne vien tik Jūsų balsai ir komandos, bet ir čiauškėtų tobuliausi kūriniai – mažieji Gerbičiukai, suteikdami Jūsų bendram gyvenimui GYVYBĘS ir LAIMĘS.

  • Įvairūs sveikinimai

    Mus atskyre ši vasara. Lietus. Ant

    Mus atskyre ši vasara. Lietus. Ant plaukų, ant širdies, ant minčių. Atmintis lyg siubuojantis lieptas Mus atskyrė nuo mūsų pačių. Atminimai sugrižta į uostą. Ir suvokti kas kartą skaudžiau, Kad žvilgsniu tiktai nuotrauką glostau, O tavęs- tiek dienų nemačiau… O tavęs nesulaukiu, Nes – liūtys Monotoniškai, nykiai, lėtai, Nes kas vakarą slėgs ir nuliūdins Ištuštėję vėjuoti krantai… Nes kažką nesuvokiamai brangu Vėl matysiu užmerkus akis: Kaip nuo kranto nutolstančią bangą Grakšcios pušys šaknim sulaikys… Vakarais nepaiilstantis vėjas Skaudžiai blaško šlapius lapus… Kur esi? Akis pražiurėjau- Nesulaukiu Tarp mūsų – lietus.

Privatumo politika