Jūreivis, išmestas į negyvenamąją salą, pasigavo papūgą ir išmokė ją kalbėti. Vieną vakarą mokytas paukštis atskrido pas savo šeimininką labai susijaudinęs. -Tai moteris,- sumiksėjo papūga.- Gražuolė neišpasakyta… Sutrikęs jūreivis šoko bėgti paskui paukštį, kuris skrisdamas vis šaukė: -Ak, kokios jos akys, šefe, ak, kokia figūra..ak…ak.. Pagaliau paukštis atsitūpė ant šakos ir snapu parodė: -Štai ji, šefe. -Ak tu prakeiktas paukšti,- supyko jūreivis. Čia juk papūga patelė. Pakelkime taures už gražias moteris, kurios visos šiandien čia susirinko.
Meile brangesne uz turtus: ji deimantas,
Meile brangesne uz turtus: ji deimantas, kurio net karaliai negali nusipirkt, ji-visas pasaulis, nors ja galima apkabinti abiem rankom
ei mergite kur man duosi ar ant sieno ,ar
ei mergite kur man duosi ar ant sieno ,ar siauduose,ei durneli ko tu klausi kur noresi ten ir gausi
Tegu kiekviena tavo diena būna lyg saulės
Tegu kiekviena tavo diena būna lyg saulės patekėjimas, kad kaskart vis labiau suprastum save, kad kaskart vis labiau tikėtum draugais, kad kaskart vis labiau norėtum gyvent ir mylėti.
Kiekvienas žmogus turi savo gyvenimo kelią. Tarp
Kiekvienas žmogus turi savo gyvenimo kelią. Tarp tūkstancių ir milijonų kelių gyvenimas sujungė Jūsų kelius, kurie nuo šiol bus vienakrypčiai, lyg galinga gyvenimo upė. Plaukite ja laimingai, sukūrę savo simbolinį laivą. Vairuokite ji pasikeisdami, kad protingai išvengtumėte povandeniniu klastingų uolų, nuovargio ir kasdienybės. Pasistenkite, kad Jūsų laive skambėtų ne vien tik Jūsų balsai ir komandos, bet ir čiauškėtų tobuliausi kūriniai – mažieji Gerbičiukai, suteikdami Jūsų bendram gyvenimui GYVYBĘS ir LAIMĘS.
Mus atskyre ši vasara. Lietus. Ant
Mus atskyre ši vasara. Lietus. Ant plaukų, ant širdies, ant minčių. Atmintis lyg siubuojantis lieptas Mus atskyrė nuo mūsų pačių. Atminimai sugrižta į uostą. Ir suvokti kas kartą skaudžiau, Kad žvilgsniu tiktai nuotrauką glostau, O tavęs- tiek dienų nemačiau… O tavęs nesulaukiu, Nes – liūtys Monotoniškai, nykiai, lėtai, Nes kas vakarą slėgs ir nuliūdins Ištuštėję vėjuoti krantai… Nes kažką nesuvokiamai brangu Vėl matysiu užmerkus akis: Kaip nuo kranto nutolstančią bangą Grakšcios pušys šaknim sulaikys… Vakarais nepaiilstantis vėjas Skaudžiai blaško šlapius lapus… Kur esi? Akis pražiurėjau- Nesulaukiu Tarp mūsų – lietus.
Ateikit, metai, šiluma nušvitę, Ateikit,
Ateikit, metai, šiluma nušvitę, Ateikit, metai, krištolo šviesa, Skausmus ir rūpesčius seniems palikę, Ateikit saulėta dieną skaisčia …
KO REIKIA LAIMEI?.. KAD ZVAIGZDES
KO REIKIA LAIMEI?.. KAD ZVAIGZDES NEGESTU, KAD TAS KURI MYLI , LIG GALO SUPRASTU, KAD SIRDYS KAIP VIENA ZVAIGZDYNUOSE PLAKTU, KAD ASARU, DZIAUGSMO, PER PUSE UZTEKTU…
Galbut likimas taip norejo, kad leido mums
Galbut likimas taip norejo, kad leido mums susipazint. Galbut likimas ir parodys gywent, mylet ar issiskirt…!?
Nežinau kas bučiavo tas lūpas, Nežinau
Nežinau kas bučiavo tas lūpas, Nežinau kas mylėjo Tave, Nežinau, bet tai nieko nereiškia, Kad mylėt negalėčiau Taves…