Tau Senio Šalčio nebereikia, Tu netiki Seniu Šalčiu, Bet tegul jis su Naujaisiais Atneš Tau laimę dovanų!
Aš tikiu, kad viliesi ir Tu
Aš tikiu, kad viliesi ir Tu Mūsų šventėj pabūti kartu.
Bet esu tarp svajonių kartu su Tavim,
Bet esu tarp svajonių kartu su Tavim, Obelim mūsų sodai nunoko… Kad gyvenimo tikro mes esam verti — Tau už tai savo meilę aukoju.
Štai ir vėl Kalėdos, štai ir vėl žiema,
Štai ir vėl Kalėdos, štai ir vėl žiema, Te Jus laimė lydi gėrio kupina, Te žvaigžde ji šviečia ilgus dar metus, Te mylėti kviečia, laimina visus. Te nebūna niekad barnių ir gėlos, Tegul laimė šviečia visuose veiduos.
niekada nebūsi viena — štai aš Tavo antroji pusė,
… niekada nebūsi viena — štai aš Tavo antroji pusė, kur ne panašumas nulemia laimę, o tėvų suteikti dvasiniai saitai — viena kraujo upė, viena mūsų saulė… … niekada nebūsi apgauta — aš apginsiu Tave nuo vėjo ir lietaus, nuo šalčio ir pūgos, nuo pikto ir negero žmogaus, nes apgavęs Tave — apgaus mane… … niekada nebūsi pažeminta — aš užstosiu Tave nuo akmeninės širdies, nuo geležinės rankos, nuo sustabarėjusio proto, nes pažeminęs Tave — pažemins mane… … esi antroji mano širdies pusė ir žinok, jog Tavo laimė — tai mano laimė.
Su nerimu vėl į Naujus eini,
Su nerimu vėl į Naujus eini, Su širdgėla lyg ką brangaus palieki. Galbūt likimas knygon užrašys, Kokie darbai ir žygiai Jūsų laukia.
Kokia tyli Šventų Kalėdų šventė,
Kokia tyli Šventų Kalėdų šventė, Užsnūdus žemė sniego pataluos. Virš žemės skaisčios žvaigždės pasilenkę, Užmigusiam lopšinę uždainuos.
Gimimo dienos proga,
Gimimo dienos proga, Siunčiu Tau baltą, vanilinį bučkį, Su ilgesio razinom, tikėjimo gabaliukais, Džiugesio glaistu ir nuoširdumo įdaru.
Apsnigtais takeliais rieda,
Apsnigtais takeliais rieda, Išsipusčiusios Kalėdos. Rankose – snieguolė, žiedas, Pamary įmintos pėdos. Nosys prie langų prišalo, Jums, belaukiantiems senelio. Su meškute ir zuikiu, Jis atneš daug dovanų!
Per Kalėdų baltą sniegą
Per Kalėdų baltą sniegą Džiaugsmas te pas jus atbėga!