… niekada nebūsi viena — štai aš Tavo antroji pusė, kur ne panašumas nulemia laimę, o tėvų suteikti dvasiniai saitai — viena kraujo upė, viena mūsų saulė… … niekada nebūsi apgauta — aš apginsiu Tave nuo vėjo ir lietaus, nuo šalčio ir pūgos, nuo pikto ir negero žmogaus, nes apgavęs Tave — apgaus mane… … niekada nebūsi pažeminta — aš užstosiu Tave nuo akmeninės širdies, nuo geležinės rankos, nuo sustabarėjusio proto, nes pažeminęs Tave — pažemins mane… … esi antroji mano širdies pusė ir žinok, jog Tavo laimė — tai mano laimė.
Su nerimu vėl į Naujus eini,
Su nerimu vėl į Naujus eini, Su širdgėla lyg ką brangaus palieki. Galbūt likimas knygon užrašys, Kokie darbai ir žygiai Jūsų laukia.
Kokia tyli Šventų Kalėdų šventė,
Kokia tyli Šventų Kalėdų šventė, Užsnūdus žemė sniego pataluos. Virš žemės skaisčios žvaigždės pasilenkę, Užmigusiam lopšinę uždainuos.
Gimimo dienos proga,
Gimimo dienos proga, Siunčiu Tau baltą, vanilinį bučkį, Su ilgesio razinom, tikėjimo gabaliukais, Džiugesio glaistu ir nuoširdumo įdaru.
Apsnigtais takeliais rieda,
Apsnigtais takeliais rieda, Išsipusčiusios Kalėdos. Rankose – snieguolė, žiedas, Pamary įmintos pėdos. Nosys prie langų prišalo, Jums, belaukiantiems senelio. Su meškute ir zuikiu, Jis atneš daug dovanų!
Per Kalėdų baltą sniegą
Per Kalėdų baltą sniegą Džiaugsmas te pas jus atbėga!
Mes be Jūsų gerumo gyventi negalim —
Mes be Jūsų gerumo gyventi negalim — Laimėj širdis pravirkdė — jos duokit kiek galit.
Nesakome, kad laimė liejas per kraštus,
Nesakome, kad laimė liejas per kraštus, Bet linkime – te bus jos tiek, kiek reikia. Sveikatos, džiaugsmo, laimės ir sėkmės!
Būkit laimingi, kai lapus žarsto rudenio vėjas,
Būkit laimingi, kai lapus žarsto rudenio vėjas, Būkit laimingi, kai sniegės tirpsta delne, Būkit laimingi, kai metai į praeitį bėga, Būkit laimingi, šiandien, rytoj ir visada.
Elnias jo miške buksuoja,
Elnias jo miške buksuoja, Todėl dovanos vėluoja. Jeigu geras tu buvai, Gausi dovanų tikrai.