Tepražysta šv. Kalėdų rytą Stebuklingos snaigės ant langų, Ir pušies šakelė saulėj sidabru nušvitus Lai pavirsta niekad negirdėtu stebuklu
Gyvenimas – tai tylus gulbių šauksmas.
Gyvenimas – tai tylus gulbių šauksmas. Įsiklausyk į jį ir Tu išgirsi tylią muziką Kuri kviečia eiti pirmyn ir pirmyn. Tad eiki pirmyn ieškodama laimės.
Viskas liko tenai – už permatomų durų,
Viskas liko tenai – už permatomų durų, į kurias verkiant norės pasibelst. Viskas liko užmiršta tarp trijų gluosnių – ten žaidėme keistą gyvenimą, kurio dar nebuvom pažinę…
Tu neprašei širdies, tau nereikėjo meilės,
Tu neprašei širdies, tau nereikėjo meilės, Tik perėjome kartu kelias gatves. Aš noriu grįžti paimti tavo ranką, Priglausti ją prie degančios kaktos.
Gyvenimas mazytis, Jame tiktai laizytis.
Gyvenimas mazytis, Jame tiktai laizytis. Laizytis ir laizytis, Nera cia ko varzytis!!!
Tą tyliąją naktį ateina Viltis Ateina
Tą tyliąją naktį ateina Viltis Ateina Šviesa ir Gerumas. Te šiandieną visur jie pasklis – Varganuos kambarėliuos ir rūmuos
Gerbk save, bet nepervertink. Neužsidaryk
Gerbk save, bet nepervertink. Neužsidaryk savo kiaute vienašališkai Nešauk, kad tavęs negerbia, nevertina Daugiau lavinkis ir daugiau savimi pasitikėsi.
Trys medžiotojai nutarė atsigaivinti. Vienas
Trys medžiotojai nutarė atsigaivinti. Vienas išsitraukė butelį pieno ir geria. –Pienas gerina mąstymą,– paaiškino jis. Kitas išsitraukė termosą ir pasakė: –Kava ramina nervus. Trečias išsitraukė butelį degtinės. Pirmieji bandė jį sudrausti, tačiau jis atšovė: –Degtinė ranką sutvirtina, akis taiklesnė daros. Baigiant gerti, iš krūmų išniro briedis. Pirmasis medžiotojas šovė – nepataikė. Antrojo šūvis tikslo nepasiekė. Trečiasis pamakalavo šautuvu ore, pykšt ir briedis išsyk pargriuvo. Pirmieji du medžiotojai sveikina kolegą, o šis sako: –Anoks čia menas…Iš tokio būrio briedžių vienam turėjo kliūti. Pakelkime taures už medžiotojus, kurių ir girtų neaplenkia sėkmė.
Tikras draugas visada ir nelaimėj ir bėdoj
Tikras draugas visada ir nelaimėj ir bėdoj greta, Jei tau liūdna – jam nelinksma Tu nemiegi – jis nerimsta, Be jokių kalbų išties Visad ranką tau išties. Taip veiksmai nelygu būna, Draugo arba pataikūno ! (V. Šekspyras)
Dėkoju tau už buvusią draugystę Ir už
Dėkoju tau už buvusią draugystę Ir už žodžius, kuriuos man melavai Juk pasitaiko, kad žmogus suklysta, Bet tik ne taip, kaip tąsyk suklydai.