Tikėkim savimi šią trumpą naktį, Surinkime išbarstytus meilės trupinius, Nušluostikime ašarą, jei jinai kam rieda, Tikėkim savimi šia trumpą, bet laimingą naktį
Išvargę, visiškai išsekę nuo bado vos kojas
Išvargę, visiškai išsekę nuo bado vos kojas velka du žmogėdros – tėvas ir sūnus. Priešais ateina gražutė riebuilė moteris. –Tėti, suvalgykime ją,– pasiūlo sūnus. –Ką tu sūneli, argi galima sušveisti tiek kalorijų išsyk? Negi tu žurnalų neskaitai? Eina toliau. Sutinka moterį. Ji liesa liesutėlė. -Tėti, suvalgykime bent šią. –Ką tu sūnau, ji tik kaulaminčiams tetinka. Nuėjo jiedu dar vieną varstą. Priešais ateina gražuolė. Ne mergina – tikra svajonė. –Tėti, šitą tai jau tikrai sušveisime. O gal namo pasiimkime? –Teisingai sakai, sūneli. Namie verčiau mamą suvalgysim. Siūlau tostą už tas merginas, dėl kurių vyrai iš proto eina ir pasiruošę “suvalgyti” tai, kas nevalgoma, tai yra iškęsti visas negandas.
Daugiau aš neklausiu baltosios ramunės,
Daugiau aš neklausiu baltosios ramunės, Myli ar nemyli žiedas nesakys, Žiedas neatsako baltas žiedas tyli, Atsakyti gali tik tava širdis.
Kiek kainuoja tavo lūpos ir nors trečdalis
Kiek kainuoja tavo lūpos ir nors trečdalis akies? Aš verkiu kvailai parklupus penktą nakti is eilės… Kiek kainuoja tavo pirštai, tavo rankos, tavo kojos?
Būk išdykęs pievų drugys, Būk upelis,
Būk išdykęs pievų drugys, Būk upelis, tiltas, kelias Būk melsvas padangės vyturys Būk diemedis girioj žalias Būk tu saule, vėjas, dangus Būk plačiausios padangės mėlis Pagaliau būki tu žmogus, – Tik nebūki niekada šešėlis.
Gyvenimas – dienoraštis Verti, verti
Gyvenimas – dienoraštis Verti, verti lapus Kas buvo buvo juodraštis, O švarraštis dar bus.
Gražu kai pūgos žiemą siaučia Ir
Gražu kai pūgos žiemą siaučia Ir vėjas neša snieguoles, Tuomet svajoju aš prie lango, Gal ir Tave kartu atneš.
Būk laimingas, pavasarį sodams pražydus,
Būk laimingas, pavasarį sodams pražydus, Būk laimingas, rudeniui barstant lapus. Būk laimingas, sidabrui plaukuos atsiradus, Būk laimingas, gyvenimui lenkiant pečius.
Kai Tu miegosi, Aš galvosiu apie Tave,
Kai Tu miegosi, Aš galvosiu apie Tave, Kai Tu eisi, Aš svajosiu eit šalia, Kai Tu verksi, As būsiu ašara tava, Kai Tu džiaugsies, Aš busiu džiaugsmo dalele…
Jaunuolis aistringai myluojasi su eiline širdies
Jaunuolis aistringai myluojasi su eiline širdies dama. Staiga grįžta jos vyras. Meilužiui nieko nebelieka, kaip šokti iš šeštojo aukšto. -Jeigu liksiu gyvas,- siaubo ištiktas šnibžda jis,-daugiau nė su viena moterimi nesusidėsiu, net pirėteliu jų nebepaliesiu. Ir šit vaikinas sėkmingai nukrinta ant palangėje stovėjusio vežimo šieno. Nustebęs jis šnibžda: -Ir atsitik tu man taip…Kritau vos kelias sekundes, o kokios kvailos mintys apniko mane. Dieve, saugok mus nuo kvailų minčių.