Isgerkime uz vaikus, kurie sudziuvo ant paklodes!

Šeimyninis gyvenimas yra subtilus muzikos instrumentas, be to – styginis. Neįtempsi – neskambės, pertempsi – stygos nutruks. Viskas turi būti gerai sustyguota. Sveteliai, išgerkime už tai, kad mūsų jaunavedžiai puikiai sustyguotų savo šeimyninį instrumentą.

Vienas žmogus turėjo gražią, bet lengvabūdę žmoną. Paskalos pasiekė net miesto merą. Jis pasišaukė tos moters vyrą ir ėmė išmėtinėti: –Kaip tu gali gyventi su tokia pasileidusia moterimi ir ką mylėti? Išvyti ją reikia. –Ji visais atžvilgiais nuostabi moteris. Kaip aš galiu jos nemylėti, jeigu ją myli visi miesto vyras? Pakelkime t aures už nuostabias žmonas ir tas moteris, kurias visi myli.

Gyveno trys draugės. Numirė.Pateko į dangų. Stovi prie rojaus vartų, beldžia ir niekas ju neileidžia. Viena ir sako: -Tegul ant šios tvoros atsiranda tiek šakelių ir lapeliu, kiek aš kartu buvau neištikima vyrui žemėje. Pirmai ant tvoros atsirado vienas kitas lapelis ir šakelė. Bandė lipti, bet niekaip negalėjo perlipti. Antrai – truputį daugiau lapelių ir šakelių. Sunkiai lipo, bet perlipo. O trečiai – išaugo daug šakelių ir lapelių, todęl jį be didelio vargo perlipo per tvorą ir pateko į rojų. Tad išgerkim už tas moteris, kurios ir žemęje sau tiesia kelia į rojų.