Būk išdykęs pievų drugys, Būk upelis, tiltas, kelias Būk melsvas padangės vyturys Būk diemedis girioj žalias Būk tu saule, vėjas, dangus Būk plačiausios padangės mėlis Pagaliau būki tu žmogus, – Tik nebūki niekada šešėlis.
Kiek kainuoja tavo lūpos ir nors trečdalis
Kiek kainuoja tavo lūpos ir nors trečdalis akies? Aš verkiu kvailai parklupus penktą nakti is eilės… Kiek kainuoja tavo pirštai, tavo rankos, tavo kojos?
Daugiau aš neklausiu baltosios ramunės,
Daugiau aš neklausiu baltosios ramunės, Myli ar nemyli žiedas nesakys, Žiedas neatsako baltas žiedas tyli, Atsakyti gali tik tava širdis.
stebek savo mintis— jos virsta zodziais.
stebek savo mintis— jos virsta zodziais. stebek savo zodzius— jie virsta veiksmais. stebek savo veiksmus— jie virsta iprociais. stebek savo iprocius— jie tampa charakterio bruozais. stebek savo charakteri— jie valdo tavo likima..
as ne karalaite! ir turto.
as ne karalaite! ir turto. neturiu,bet turiu viena sirdi ir ja tau skiriu.
kazkada buvau labai arti taves galejau prie taves
kazkada buvau labai arti taves galejau prie taves prisiglausti galejau paimti tave uz rankos ir nusivesti toli toli ir as zinojau kad tau ten patiks ir mes sedesim ilgai ilgai tu man parodysi pauksciu taka o as kakodel staiga issigasiu tamsos tu svelniai paimsi mane uz ranku ir prisiglausi prie mane zinai man gera niekada su nieko man nebu sitaip gera Aciu tu ypatinkgas tu tyli ir tau tiesiog nereikia nieko kalbeti ar kanors kalbeti neas asir taip viska suprantu
Už Naujus, už speigą, Kai jisai už
Už Naujus, už speigą, Kai jisai už lango, Už namų jaukumą, Kai visi jį saugo. Kad sveikatos būtų Sklidini ąsočiai Ir, kad viso gero Būtų ligi sočiai.
Gyvenimas – dienoraštis Verti, verti
Gyvenimas – dienoraštis Verti, verti lapus Kas buvo buvo juodraštis, O švarraštis dar bus.
Aš prisimenu ta tamsią naktį, Kai
Aš prisimenu ta tamsią naktį, Kai žvaigždes žibėjo aukštai Kai prispaudęs mane prie krūtinės Apie laimę dainas dainavai. Ir kaip su meile aš klausiaus Apie laimę skambiųjų dainų Man taip norėjos sušukti „Brangusis aš tave myliu” O tu lyg visą tai supratęs Mane suspaudei glėbyje tvirtai Ir spindinčiom akim pažvelgęs Mane pabučiavai karštai, karštai.
Jaunuolis aistringai myluojasi su eiline širdies
Jaunuolis aistringai myluojasi su eiline širdies dama. Staiga grįžta jos vyras. Meilužiui nieko nebelieka, kaip šokti iš šeštojo aukšto. -Jeigu liksiu gyvas,- siaubo ištiktas šnibžda jis,-daugiau nė su viena moterimi nesusidėsiu, net pirėteliu jų nebepaliesiu. Ir šit vaikinas sėkmingai nukrinta ant palangėje stovėjusio vežimo šieno. Nustebęs jis šnibžda: -Ir atsitik tu man taip…Kritau vos kelias sekundes, o kokios kvailos mintys apniko mane. Dieve, saugok mus nuo kvailų minčių.