Išmokau juoktis širdžiai verkent,išmokau ašaras nuslėpti nuo kitų.Kiekvieną vakarą ar rytą aš visada svajoju kurgi tu.Kiekvieną dieną saulei patekėjus vien mintimis apie tave aš gyvenu.Kiekvieną kartą pabučiuot tave norėčiau,deja tavęs pasiekti negaliu.Sakyk kodėl taip atsitiko,kad mes dabar dar esam ne kartu ir apkabint tave karštai norėčiau,nors minutėlę su tavim pabūt kartu.Tu supranti,kad aš tavęs ilgiuosi ir tik tave aš vieną teturiu,todėl gyvenimo mums keikti nereikėtų,nes jo dalis yra ir aš ir tu…Apie tave aš vis galvoju ir svajoju,tikiu,kad vėl mes būsime kartu.Tavęs ilgiuosi,myliu ir kartoju:mano gyvenimas-tai tu.
Daug džiaugsmo tik tyro ir tikro Daug
Daug džiaugsmo tik tyro ir tikro Daug laimės, niekad nedužtančios, Gražių svajonių prasmingai išsipildančių Linkiu Naujųjų Metų proga
Per baltas pasakas Snaus prie kelio
Per baltas pasakas Snaus prie kelio berželio šakelės pasvirę. į bažnyčią tvins žmones – pritvins kaip vandens. Sniegas bus toks baltas, palaidas ir tyras Pernakt … ir išvargintą žemę padengs. -žemė, sąnarius tavo nevalioj ištasė … Tu dabar taip tyra, taip graži ir skaisti, Lygiai vyšnioms pražydus, kaip tasyk, Kai keliai ir keleliai žiedais apsnigti. Į gelmę ir kraujas, ir ašaros sunkias Kad vaisiai galėtų išdygt ir užaugt. Mūsų didelės naštos iškart nebesunkios – Mes galėsim kelt ir panešti dar daug. Užgimimas atžengia į žemę ir taikos žmogaus iškamuoto pažaist likimu – žada meilę, ramybę, ir duoną, ir taiką. Regis didelę laimę parneš į namus. Per pasakas baltas bažnyčion atbrisim,…
Iki pasimatymo ! Rytai nuraudo. Iki
Iki pasimatymo ! Rytai nuraudo. Iki pasimatymo – Dangus ugny. Retai, retai, Mes vienas kita matome, Bet iki pasimatymo ! Ir buk rami. Kartus likimas man ne svetimas – Tu ta žinai Išsiskyrimas man ne svetimas – Keliai suves. O skirta dalia rasime tik patys mes Tad iki pasimatymo ! Ir lauk manęs.
Meile- tai lyg bulviu kose, ji kas kart
Meile- tai lyg bulviu kose, ji kas kart pavoju ruosia. Tai gi reikia pasirinkti, ar nuryti? ar pasprinkti?
O aš sau žiūriu į vandenį tylų, į
O aš sau žiūriu į vandenį tylų, į rudenio vandenį kaip tavo akis, aš lapų nukritusių šilko sudilus portjera, už jos šlama spslio naktis. Ir mano glamonė trapi kaip voratinklis, jis tavąjį veidą aptraukia sapne. Tai buvo netyčia, prieš šimtmetį, vakar. …į vandenį tylų, žvelgei į mane.
Kiek nakteliu prie vartu stoveta,kiek atspeta
Kiek nakteliu prie vartu stoveta,kiek atspeta graziu paslapciu, JUS suradot sia laime zadeta.ir nutaret zengti kartu. Tegu menuo ir zvaigzdes kvatojas, Tegu plazda silku kaspinai, Tegul sirdys is meiles liepsnoja Jums kartu nuo siandien amzinai.
Dar patikėkit gražiu gyvenimu, Dar
Dar patikėkit gražiu gyvenimu, Dar patikėkit šviesiom dienom. Nors jų daugybė nusruveno Kaip upės srautas tolumon. Dar reikia ištvermės ir ryžto, Dar reikia atrast kelių, Kurie į praeitį negrįžtų, O vis ieškot šviesių dienų. Daug ąžuolų tvirtybės, nevystančių žiedų, Daug saulėtos padangės ir skambančių dainų, Tą meilę, kur išsaugojai ir mums išdalinai, Priimk iš mūsų rankų. Tau lenkiamės žemai.
Pražydo geles, gamta atsigavo,
Pražydo geles, gamta atsigavo, pamačiau tave, ir širdis suprato. Nereik man kitu , merginų gražiu, Man reik tavęs, noriu būti kartu.
Tikėkim savimi šią trumpą naktį,
Tikėkim savimi šią trumpą naktį, Surinkime išbarstytus meilės trupinius, Nušluostikime ašarą, jei jinai kam rieda, Tikėkim savimi šia trumpą, bet laimingą naktį