Meilė

Ir dar viena diena – Tai tarsi saulės

Ir dar viena diena –
Tai tarsi saulės laikrodis,
Lyg vieniša daina,
Pavargę mes jos laikomės,
Pavargę mes užmiegame,
Pavargę atsibundame.
Ir šaukiame per miegą,
– Gyvenimo pagunda !
Sapnuojame kas laumės, kas gyvatės.
Kai kas išvis nemiega, vis mąsto ką
Praradęs …
Mes einam nematydami veidų,
Iš pykčio mes nebeskiriam spalvų.
Neturim laiko niekam, –
Užtenka vien tik nevilčiai …
Pasiimam sau viska, –
Kitam palikt nereikia !
Po viso šito stebimės,
Kodel sapnuojam klaikiai?
Pabuskim, na pabuskim pagaliau,
Juk reikia ir gyventi,
Ne vien tik egzistuoti.
Pradėsim skirti mes spalvas
Ir šypsena nors vieną dovanosim
Viens kitam,
O retsykiais ir ašara nubrauksim …
Gyvenkim ! Pakilkim iš tušcios, pilkos
Kasdienybės …
Kiekvienė minutę, valandą širdy laikykim !
Sapnuose statykim svajonių pilis!
Kad siela šypsotus, kad juoktųsi veidas,
Ir dar nepamirškim svarbiausio dalyko:
Tai – Meilė !