Naktis !
Sidabro į marias pripylė
Lyg pat akiračio
Mėnulio takas
Kaip jūros bangos tavo žodžiai
Ir mano širdis menesienoj plakas
Aš juos renku,
Aš noriu juos atminti
Tegul jie mano būtyje gyvena
Juk tu gali išeit,
Kitiems juos išdalint
Gal ir niekados nebusi mano
Man šie žodžiai liks
Aš jais tikėsiu
Juose keistu iliuzijų ieškosiu
Jei tu užmirši juos
Ar prisimint noresi
Ateik aš juos tau pakartosiu.