Nebėr gėlių, visas šalna nuskynė,
Atšiaurus vėjai blaškos už langų.
Apgaubk skara pečius, krūtine,
Prie židinio susėskime ratu.
Nebėr senųjų metų,
Neber senos datos,
Tegul Tau šie Naujieji
Vien laimę dovanos.
Negrižta niekados praėję metai
Atgal nėra nei kelio, nei takų,
Tegul nusineša jie liūdesį ir skausmą
O atneša daug nuostabių dienų.