Ižiebkit kibirkštį vilties šventų Kalėdų tylią naktį, Tegul Naujieji nešykštės Džiugių akimirkų, geros sveikatos. Iš vaikystės ateina Kalėdos. Paplotėlis šienelis, Mama. Verpia tyla naktis atsisėdus, Kursto krosny ugnelę žiema. Tu, ateik mano angele baltas, Iš sapnų, iš dangaus, iš žvaigždžių. Kasdienybės pilkos nesugeltas, Atsistok po vaikystės medžiu. Aš sudėsiu žvaigždes tau po kojų. Tik ateik iš Kaledų nakties. Iš vaikystės per dangų, per gojų Isisupęs į skliautą vilties.
Eglės, sniegas ir lemputės
Eglės, sniegas ir lemputės Kalakutas ir šakutės Tortas, žvakės, skrandžio bėdos Visa tai yra KALĖDOS
Aš noriu palinkėti tau žvaigždėtu metų
Aš noriu palinkėti tau žvaigždėtu metų ir tyro, Nuostabaus dangaus, Kad meilė eitų laimės laiptais, Juk laimės niekada nebus per daug.
Bega metai… Jie skrieja lyg pauksciai,
Bega metai… Jie skrieja lyg pauksciai, Tarsi upes sriauniausios tekme, Padalina skubedami dziugsma Ir karteli dienos praeitos. Bega metai – Ju laukiam, nelaukiams… Ir nutolsta. Ar kas sulaikys? Atmintis tik viena pasilieka, Ir tiesa zvelgia ji i akis. Bega metai – O su jais kartu ir mes… Senus paliekam, – Naujus pasitinkam, – Nauji draugai sampana pilsto i taures… Ir taip kartojasi kasmet.
Kai girtas zuikelis ridena baronka ir senis ateina
Kai girtas zuikelis ridena baronka ir senis ateina su šnapso bačka, arklys palei langą sužvengia, žinoki, kad šventės jau čia. Su Naujaisiais Metais!!!
Mama, Rūpesčius ir skausmą
Mama, Rūpesčius ir skausmą Vaikiškas svajas jau pamirštų Ir kodėl man gimė šitoks jausmas? Vyras svetimas brangesnis negu tu… Mama, Kam nepasakei kadaise, Kai mane taip sunkiai auginai, Kad ateis žmogus – visų brangiausias Tas, kuri aš pamilau karštai… Aš pas jį į vakarą vejuotą Nuplasnoju plaštake lengva Ak, kaip gera bėkt, Kad tu žinotum… Taip nebegau niekad, mama, pas tave…
Dėkui tau už nemigo naktis
Dėkui tau už nemigo naktis, Už mokymą pažint gyvenimą, Už meilės, Džiaugsmo kupinas akis, Už viską tau dėkoju Mama.
Pažvelk, mamyt, pro langą
Pažvelk, mamyt, pro langą Tyliai žvaigždės krenta, Ir tylumoj – ant gatvių, ant stogų Vėjelis švelniai glosto Tavo plaukus Te širdyje Tau būna lengva Ir skaidru. Dėkui tau už nemigo naktis, Už mokymą pažint gyvenimą, Už meilės, Džiaugsmo kupinas akis, Už viską tau dėkoju Mama.
Mes visuomet vaikai prie tavo kojų, MAMA,
Mes visuomet vaikai prie tavo kojų, MAMA, Po tavo glostančia ranka mes vėl maži, Delne Tu mūs kelius ir klystkelius neši, Vedies atgal į erdvų, skambantį vaikystės namą. Mes visuomet vaikai prie tavo kelių, MAMA, Ir kaip vaikai, mes žadam būt geri, O Tu žiūri, Tu taip šiltai žiūri, Kaip mes apleidžiame vaikystės erdvų namą.
AŠ ATSIMENU TAVO RANKAS
AŠ ATSIMENU TAVO RANKAS, PILNĄ MEILĖS IR LIŪDESIO ŽVILGSNĮ ŠIRDYJE NIEKADA NEPASKĘS POPIERINIS LAIVELIS VAIKYSTĖS… MAMA,AR GIRDI MANE? PER METUS AŠ TAVE ŠAUKIU… ŠALTA MAN,KAI TAVĘS NĖR ŠALIA KAI TAVO BALSO AŠ NEGIRDŽIU…