Brangioji mama, linkiu gyvenimo saldaus, kaip šokoladas, gražių dienų, kaip pavasario žiedai, ir būk laiminga, mama, kaip aš, kai būname kartu.
Geroji mama, mes užaugom. Kiekvienas jau
Geroji mama, mes užaugom. Kiekvienas jau savam kely. Šarma paglostė tavo plaukus, Bet dar ruduo toli. Tik tu mokėjai mus užjausti. Dažnai pavargus nuo darbų. Dar kartą leiski prisiglausti Prie tavo rankų nuostabių. Ir šiandien tariam mes visi – Brangiausia žemėj Tu esi.
Dėkui tau už nemigo naktis, Už mokymą
Dėkui tau už nemigo naktis, Už mokymą pažint gyvenimą, Už meilės, Džiaugsmo kupinas akis, Už viską tau dėkoju Mama.
Mes laimės palinkėsim, kažin kur bebūtum,
Mes laimės palinkėsim, kažin kur bebūtum, Kantrybės, nuolankumo, meilės amžinos… Nei liūtys rudeninės, nei šiaurės vėjo gūsiai, Tavo namų šilumos neblaško niekados.
Žydekite kaip visos gėlės žydi, ir
Žydekite kaip visos gėlės žydi, ir būkite jauna jauna atleiskite, kad laimės jums nepalinkėjau gėle laiminga būna visada tegul visuomet šypsosi jums saulė tegul visuomet neduoda jums liūdėt gimtadienio proga dovanoju laimės saują, ir viso to ko MAMAI galima linkėt
Šie žodžiai mano mama,tau brangioji, Aš
Šie žodžiai mano mama,tau brangioji, Aš juos skiriu šiandieną vien tik tau, Ir iš visos širdies už nerimą dėkoju Už nemigo naktis,už viską ką gavau!
žydėkite kaip visos gėlės žydi, ir
žydėkite kaip visos gėlės žydi, ir būkite jauna jauna atleiskite, kad laimės jums nepalinkėjau gėlė laiminga būna visada tegul visuomet šypsosi jums saulė tegul visuomet neduoda jums liūdet gimtadienio proga dovanoju laimės saują, ir viso to ko MAMAI galima linkėt
Pasėdėk parymuok sidabruotą galvą parėmus,
Pasėdėk parymuok sidabruotą galvą parėmus, Tolsta, tolsta gražiausi gimtinės takai: žinom,kad atiduotum savąją širdį, Kad laimingi tik būtų tavieji vaikai. O dienos liudnos ir laimingos, Ištirpsta džiaugsmo šurmuly. Te nieko šiandien tau nestinga, Aplinkui šypsos artimi…
O buvo saulės,vėjo-buvo visko, svajoniu
O buvo saulės,vėjo-buvo visko, svajoniu laivas blaškės audrose. ne kartą ašara žvaigžde sutvisko, ne kartą džiaugsmas degė akyse. praskriejo metai,kaip viesulu praėjo. O tu likai švelni,likai rami, Nes tu skausmus ir negandas mokėjai Paverst šypsniu,praskaidrint viltimi.
Tu tokia visur esanti, kad galėtum būti
Tu tokia visur esanti, kad galėtum būti erdve. Tu tokia gyva, kad galėtum judėjimu būti. Tu tokia šviesi, kad galėtum būti saule. Tu tokia dosni, kad galėtum būti žeme. Tu tokia stipri, kad galėtum būti vyru. Tu tokia silpna, kad galėtum kūdikiu buti. O tu viskas drauge – nes tu mano mama!