stai kaledu rytas, o tu dar miegi. po egle jau dovanytes laukia… o senelio salcio nei baltos pedos!!
Aplink tylu… Lengvutės baltos snaigės
Aplink tylu… Lengvutės baltos snaigės Apklojo žemę, snaudžiančius šilus, Senieji Metai savo dainą baigė, Bet juk Naujieji nauju jų vėl sukurs. Gal bus ji apie laimę, meilę, Gal apie liūdna dalią bus, Norėčiau palinkėti vieną Bųk laimingiausias žemėje žmogus !
Sušilkim prie žmogiškumo – šv. Kalėdų
Sušilkim prie žmogiškumo – šv. Kalėdų laužo Ir tie, kurie liudni, ir tie, kurie linksmi. Ir šilumos, lyg duonos atsikandę, Pabūkim linksmesni, pabūkim geresni.
Palikit gruody ilgesį ir skausmą,
Palikit gruody ilgesį ir skausmą, Pamirškit, jei teko kartais ir liūdėt Bestovint ant Naujųjų Metų slenksčio Aš Tau daug laimės, džiaugsmo noriu palinkėt. Palydėk su vėju Tuos senus metus. Gal Naujieji Metai Laimingesni bus.
Lai Naujieji Metai Jums dovanoja laimę,
Lai Naujieji Metai Jums dovanoja laimę, didelę kaip dangaus skliautas, amžiną – kaip eglių žaluma, nepakartojamą – kaip pats žmogus.
Ateik, kaip visada tu pirmąją rugsėjo ir
Ateik, kaip visada tu pirmąją rugsėjo ir atneški puokštę žydinčių gėlių. Padėk ant laiptų ir išeiki tyliai, skaudu senoj mokykloj likti tik svečiu…
Kiek daug jėgos, švelnumo ir gerumo sutelpa tavo
Kiek daug jėgos, švelnumo ir gerumo sutelpa tavo širdy, kiek daug gerų darbų nudirbo tavo rankos, kiek daug naktų skaičiavo tavo mintys ir dejavo tik viena – tavo širdis. Tebūna tavo vardas, tavo darbas šventas, tebūna tavo dienos ilgos ir džiaugsmingos, o laikas tekartoja: „Nepalūžti, nepavargti ir gyventi, gyventi!”
LINKIU LAIMĖS IR SVEIKATOS
LINKIU LAIMĖS IR SVEIKATOS, SAUSAINIUKŲ PRIE ARBATOS, VARLIŲ KOJŲ PAKRAMTYTI, IR LABAI SKANIAI NURYTI.
Visi esame angelai tik su vienu sparnu
Visi esame angelai tik su vienu sparnu,jei norine skraidyti turime apsikabinti:}}
Pavasariai kasmet sugrįžta po šalnų
Pavasariai kasmet sugrįžta po šalnų, Po lapą plėšdami iš knygos mūs dienų. Gerk vyną, neliūdėk, nes ir išminčiai sakė: ,,Šioj žemėj graužatis išgydoma vynu“. Daug atneša bėdų būties tėkmė srauni, Bet nieko nebijok – vargai ne amžini. Neverk dėl praeities, sutik drąsus rytojų Ir džiaukis, kad linksmai šį mirksnį gyveni. Kam sielvartų našta? Nesunkink sau širdies. Kam rūpesčių šimtai? Jie laimės nepridės. Rytojaus paslapčių dar niekas neatspėjo – Nebūk be mylimos, be vyno ir vilties. Pasaulį kuriančio dangaus svajonės – mes. Žinojimo versmė – protingi žmonės, mes. Visatos skritulys – kaip inkrustuotas žiedas, Brangiausias jo akmuo – be abejonės, mes.