Kad vėl dangus taip skardžiai juoktūs, Primindamas jog tu šalia esi, Kad neštų man mintis sparnuotas Ir leistų jausti kaip šiltai mane apkabini…
MEILĖ Kilniu geismu ir apmaudo
MEILĖ Kilniu geismu ir apmaudo siautimas Keista butybė gimusi iš nieko Džiugi vergovė, saldanti liepsna Žavingų formų mišinys kraupus Švininis pūkas, dūmas spindulingas Ligota sveikata, bemiegis miegas, Išmintinga beprotybė Medus saldžiausias ir nuodų kartybė
Kas jaučia meilę,o kas ne!!! Priprask,
Kas jaučia meilę,o kas ne!!! Priprask, pasaulyje jau taip yra… Kad žmogų nugali aistra, Bet jei jo meilė amžina – nenugalės jo niekas niekada!!!
Meile – ji skausmas didziulis, Meile – tai
Meile – ji skausmas didziulis, Meile – tai kruvina kancia, Kai meile tave apleidzia Pasijunti lyg pragare…
Tas gyvenimas toks mazytis tau belieka tik
Tas gyvenimas toks mazytis tau belieka tik laizytis…Rase jura ir banga pasirase palanga…
Nuo sakutes, ant sakutes sokinejo dvi sirdutes,o
Nuo sakutes, ant sakutes sokinejo dvi sirdutes,o kai meile jas pagavo-eme ir pasibuciavo.
Išmokau juoktis širdžiai verkent,išmokau
Išmokau juoktis širdžiai verkent,išmokau ašaras nuslėpti nuo kitų.Kiekvieną vakarą ar rytą aš visada svajoju kurgi tu.Kiekvieną dieną saulei patekėjus vien mintimis apie tave aš gyvenu.Kiekvieną kartą pabučiuot tave norėčiau,deja tavęs pasiekti negaliu.Sakyk kodėl taip atsitiko,kad mes dabar dar esam ne kartu ir apkabint tave karštai norėčiau,nors minutėlę su tavim pabūt kartu.Tu supranti,kad aš tavęs ilgiuosi ir tik tave aš vieną teturiu,todėl gyvenimo mums keikti nereikėtų,nes jo dalis yra ir aš ir tu…Apie tave aš vis galvoju ir svajoju,tikiu,kad vėl mes būsime kartu.Tavęs ilgiuosi,myliu ir kartoju:mano gyvenimas-tai tu.
Daug džiaugsmo tik tyro ir tikro Daug
Daug džiaugsmo tik tyro ir tikro Daug laimės, niekad nedužtančios, Gražių svajonių prasmingai išsipildančių Linkiu Naujųjų Metų proga
Per baltas pasakas Snaus prie kelio
Per baltas pasakas Snaus prie kelio berželio šakelės pasvirę. į bažnyčią tvins žmones – pritvins kaip vandens. Sniegas bus toks baltas, palaidas ir tyras Pernakt … ir išvargintą žemę padengs. -žemė, sąnarius tavo nevalioj ištasė … Tu dabar taip tyra, taip graži ir skaisti, Lygiai vyšnioms pražydus, kaip tasyk, Kai keliai ir keleliai žiedais apsnigti. Į gelmę ir kraujas, ir ašaros sunkias Kad vaisiai galėtų išdygt ir užaugt. Mūsų didelės naštos iškart nebesunkios – Mes galėsim kelt ir panešti dar daug. Užgimimas atžengia į žemę ir taikos žmogaus iškamuoto pažaist likimu – žada meilę, ramybę, ir duoną, ir taiką. Regis didelę laimę parneš į namus. Per pasakas baltas bažnyčion atbrisim,…
Iki pasimatymo ! Rytai nuraudo. Iki
Iki pasimatymo ! Rytai nuraudo. Iki pasimatymo – Dangus ugny. Retai, retai, Mes vienas kita matome, Bet iki pasimatymo ! Ir buk rami. Kartus likimas man ne svetimas – Tu ta žinai Išsiskyrimas man ne svetimas – Keliai suves. O skirta dalia rasime tik patys mes Tad iki pasimatymo ! Ir lauk manęs.