Ryte nevalgiau, galvojau apie tave. Per pietus nevalgiua, galvojau apie tave. Vakare nevalgiau,galvojau apie tave. Nakty negalejau miegoti, nes norejau valgyti!!!
Išvargę, visiškai išsekę nuo bado vos kojas
Išvargę, visiškai išsekę nuo bado vos kojas velka du žmogėdros – tėvas ir sūnus. Priešais ateina gražutė riebuilė moteris. –Tėti, suvalgykime ją,– pasiūlo sūnus. –Ką tu sūneli, argi galima sušveisti tiek kalorijų išsyk? Negi tu žurnalų neskaitai? Eina toliau. Sutinka moterį. Ji liesa liesutėlė. -Tėti, suvalgykime bent šią. –Ką tu sūnau, ji tik kaulaminčiams tetinka. Nuėjo jiedu dar vieną varstą. Priešais ateina gražuolė. Ne mergina – tikra svajonė. –Tėti, šitą tai jau tikrai sušveisime. O gal namo pasiimkime? –Teisingai sakai, sūneli. Namie verčiau mamą suvalgysim. Siūlau tostą už tas merginas, dėl kurių vyrai iš proto eina ir pasiruošę “suvalgyti” tai, kas nevalgoma, tai yra iškęsti visas negandas.
Išgerkim už negeriančius draugus, kurie
Išgerkim už negeriančius draugus, kurie būna ramstis girtumo minutę.
Branginti meilę – reik mokėti, Kas metai
Branginti meilę – reik mokėti, Kas metai dvigubinti ją. Mylėti – tai ne sode sėdėti Ar dūsauti mėnulio šviesoje. Gyvenant darganos užeina Ir jas pakelt drauge reikės, Juk meilė panaši į dainą, O dainą ne bet kas sudės. Vestuvių proga linkiu kuo didesnio abipusio sutarimo ir ištikimybės.
Dar patikėkit gražiu gyvenimu, Dar
Dar patikėkit gražiu gyvenimu, Dar patikėkit šviesiom dienom. Nors jų daugybė nusruveno Kaip upės srautas tolumon. Dar reikia ištvermės ir ryžto, Dar reikia atrast kelių, Kurie į praeitį negrįžtų, O vis ieškot šviesių dienų. Daug ąžuolų tvirtybės, nevystančių žiedų, Daug saulėtos padangės ir skambančių dainų, Tą meilę, kur išsaugojai ir mums išdalinai, Priimk iš mūsų rankų. Tau lenkiamės žemai.
Daug svarbiau mylėti pačiam, o ne būti mylimam.
Daug svarbiau mylėti pačiam, o ne būti mylimam.
Būk išdykęs pievų drugys, Būk upelis,
Būk išdykęs pievų drugys, Būk upelis, tiltas, kelias Būk melsvas padangės vyturys Būk diemedis girioj žalias Būk tu saule, vėjas, dangus Būk plačiausios padangės mėlis Pagaliau būki tu žmogus, – Tik nebūki niekada šešėlis.
Kiek kainuoja tavo lūpos ir nors trečdalis
Kiek kainuoja tavo lūpos ir nors trečdalis akies? Aš verkiu kvailai parklupus penktą nakti is eilės… Kiek kainuoja tavo pirštai, tavo rankos, tavo kojos?
Daugiau aš neklausiu baltosios ramunės,
Daugiau aš neklausiu baltosios ramunės, Myli ar nemyli žiedas nesakys, Žiedas neatsako baltas žiedas tyli, Atsakyti gali tik tava širdis.
stebek savo mintis— jos virsta zodziais.
stebek savo mintis— jos virsta zodziais. stebek savo zodzius— jie virsta veiksmais. stebek savo veiksmus— jie virsta iprociais. stebek savo iprocius— jie tampa charakterio bruozais. stebek savo charakteri— jie valdo tavo likima..