Atrask save naujai šitam kely Kur milijonai rodė Svajonėse, darbe, draugystės žody Kad visos tavo spalvos nenunyktų, Kad rankos duonos, darbo, Širdys – džiaugsmo rastų . (Alf. Maldonis)
Kai Tu miegosi, Aš galvosiu apie Tave,
Kai Tu miegosi, Aš galvosiu apie Tave, Kai Tu eisi, Aš svajosiu eit šalia, Kai Tu verksi, As būsiu ašara tava, Kai Tu džiaugsies, Aš busiu džiaugsmo dalele…
Gražu kai pūgos žiemą siaučia Ir
Gražu kai pūgos žiemą siaučia Ir vėjas neša snieguoles, Tuomet svajoju aš prie lango, Gal ir Tave kartu atneš.
Jums šventą ugnį iš tėvų namų atnešę,
Jums šventą ugnį iš tėvų namų atnešę, Uždegsim židinį, kuris liepsnotų širdyse. Be atvangos jį kurstykit – tegu negęsta. Įžiebkit jį mažom liepsnelėm savo vaikuose. Tegu lydės gerumo židinys daugybę metų, Ramybe ir supratimu lai šildys Jus liepsna, Tada gyvens namuos šviesi dora lyg saulė, Ir dvi sujungtos meilės širdys nuolat bus drauge. Augindami vaikus jiems savo perduokit švelnumą, Kurį su ašarom akyse prisiminsite dažnai. Jiems leiskit meilės židinį paliest ir saugot, Tegu jie dovanotą ugnį puoselės šventai.
Ryte nevalgau, apie ja galvoju, per pietus tas
Ryte nevalgau, apie ja galvoju, per pietus tas pats, vakare taip pat, nakti pavalgiau, o ka dabar veikt?
Plevena tyliai snaiges, Lyg pasaka svaju senieji
Plevena tyliai snaiges, Lyg pasaka svaju senieji metai jau baigesi laimingu tau Nauju!
Tegul Naujametinė pasaka Atneša Tau tiek
Tegul Naujametinė pasaka Atneša Tau tiek džiaugsmo ir laimės, Kad užtektų po spindulį visoms Būsimoms ateinančių metų dienoms.
Būkit laimingi, kai lapus žarsto rudenio
Būkit laimingi, kai lapus žarsto rudenio vėjas, Būkit laimingi, kai snieguolė tirpsta delne, Būkit laimingi, kai metai į praeiti bėga, Būkit laimingi, šiandien, rytoj ir … visada.
kaip gera butu kad diena gimimo
kaip gera butu kad diena gimimo mums niekad neatnestu liudesio nusivylimo te laime eis salia gyvenimo keliu ir juokas lai skambes sidabro varpeliu
O aš sau žiūriu į vandenį tylų, į
O aš sau žiūriu į vandenį tylų, į rudenio vandenį kaip tavo akis, aš lapų nukritusių šilko sudilus portjera, už jos šlama spalio naktis. Ir mano glamonė trapi kaip voratinklis, jis tavąjį veidą aptraukia sapne. Tai buvo netyčia, prieš šimtmetį, vakar. …į vandenį tylų, žvelgei į mane.