Jaunystė Saule nudegusi basa – Tu – piemenaitė murzina ! Tau akyse dangaus šviesa. – Tu man viena, viena, viena ! Žiedų, nei auskarų brangių, Nei šilko rūbų neturi, Plaukuos tau – gėlės iš rugių, O veide šypsena skaidri. Kur tie nameliai, kur takai? Sakyk man – kur tu gyveni? Bet tu šypsais ir nesakai – Tik ateini ir nueini … (S. Nėris)
Tavo rankose yra trys įvairiaspalvės gėlės:
Tavo rankose yra trys įvairiaspalvės gėlės: praeitis, dabartis ir ateitis, Gimimo dienos proga dovanoju Tau jas visas… Džiaukis antrąja, neužmiršk pirmosios ir per anksti nenuskink trečiosios…
Širdis ne elgeta, kad išmaldos prašytų
Širdis ne elgeta, kad išmaldos prašytų ir rinktų trupinius jau paliktus kitų. Ji išdidi, nors alkana bastytųs, kaip šuo per audrą išvarytas iš namų.
Jau naktis… o blakstienos nelimpa… Ir
Jau naktis… o blakstienos nelimpa… Ir sapnai neaplanko manęs… Ir širdis plaka smarkiai, nerimsta… Gal todėl, kad ilgiuosi tavęs..?
GYVENIMAS KAIP TRAUKINYS GREIT PRVAZIUOS IR
GYVENIMAS KAIP TRAUKINYS GREIT PRVAZIUOS IR GREIT PRANYKS PRAEIS GEGUZIS SU ZIEDAIS IR BUSIM MES KITAIS VEIDAIS
Tikėjau aš, kad sniegas baltas baltas, Ir
Tikėjau aš, kad sniegas baltas baltas, Ir žmones mylintys geri geri, Tikėjau aš, kad ledas šaltas, O saulės spinduliai šilti. Bet supratau, ne toks jau sniegas baltas – Jis turi ir juodų dėmiu Ir supratau, ne vien tik ledas šaltas Yra pasaulyje šaltų širdžių.
Aš tikiu, kad ant Tavo eglutės tikrai
Aš tikiu, kad ant Tavo eglutės tikrai kabo tokie žaisliukai! Atsargiai, nesudaužyk jų! Juk juose slypi pasaka! O šita pasaka ateina tik pačiais geriausiais metais.
Gėlės nužydėjo, Sniegas ėmė
Gėlės nužydėjo, Sniegas ėmė snigt, Aš tave mylėjau O dabar eik šikt. Nekenčiu,kaip kalbi su manim ,kaip nešioji plaukus. Nekenčiu kaip vairuoji mašiną, kaip spoksai į mane. Nekenčiu tavo kvailų kareivio batų, kaip skaitai mano mintis. Nekenčiu to taip, kad slepiuosi po eileraščiu. nekenčiu, kad tu visad teisus, nekenciu kai meluoji. nekenčiu kai verti mane juoktis ir labiausiai nekenčiu ašarų. Nekenčiu, kad nepaisai manęs. Nekenčiu, kad neskambini. Bet labiausiai nekenčiu to, kad neistengiu tavęs nekęsti. Nė trupučio, ne visų mažiausiai.
Vaikinas vedė beprotiškai dailią merginą. Po
Vaikinas vedė beprotiškai dailią merginą. Po pirmos vestuvinės nakties ji jam sako: – Brangusis, mes turėsime tris nuostabias dukreles – Kaip tai, – stebisi vyras. Iš kur žinai, kad mergaites, ir kodel iš karto tris? – Na, jos dabar pas mano mama… Tad išgerkime už tai, kad jaunavedžių šeima greitai pagausėtų…
Reikia man gabalėlio dangaus, To, kur
Reikia man gabalėlio dangaus, To, kur randasi už debesų. Reikia mažo lašelio lietaus, Reikia tavo žydrųjų akių :*