Amžinos meilės nėra. Net visų didžiausia aistra trunka kurį laiką. Ateina diena, kai ji pasibaigia ir gimsta nauja meilė. Kaip tik todėl meilė nemirtinga. Ji nuolat atgimsta. Aistra užgęsta, bet meilė lieka. Tad, tegul meilė, kurią tu jauti būna amžina. Ir tegul ji kas sekundę, kas minutę, kas valandą, stiprėja.
Aštuonioliktą tavo vasaros rytą
Aštuonioliktą tavo vasaros rytą Norėtumėm ištarti gražiausius žodžius Vaivos juostą papievių gėlėm iškaišytą, Į laiškutį sudėti Gimtinės takus. ( A. Kancevičius)
Gyven gerai, mylek karstai, mokslus baik ir
Gyven gerai, mylek karstai, mokslus baik ir istekek.
DAUG BERNIUKU TU MYLEK BET NE VIENU NETIKEK
DAUG BERNIUKU TU MYLEK BET NE VIENU NETIKEK PRIE AKIU SAKYK”MYLIU” UZ AKIU „EIK PO VELNIU”
Nepyk:mano lupose zodziu per maza!!!tylejima
Nepyk:mano lupose zodziu per maza!!!tylejima megstu as vis!!!Ne vien lupose meile tikroji!!!Be zodziu dar gali myleti sirdis!!!!!!
gyvenimas-audringas sokis bet tu pro asaras
gyvenimas-audringas sokis bet tu pro asaras sypsokis. gyvenimas-srauniu upoksniu gausmas, gyvenimas-audringas sokis, gyvenimas-tai nendriu slamesys ir amzinai nerimstanti sirdis… gyvenimas-audringas sokis, bet tu pro asaras sypsokis
Netenkam rodos tik vienos dienos Bet štai
Netenkam rodos tik vienos dienos Bet štai jau metai metams tiesia ranką Per baltus pušynus takais sidabriniais žvaigždėtąją naktį ateis vėl Naujieji Teatneša džiaugsmą jie – saulėta, tyrą Tebūna laimingi, sėkmingi ir prasmingi.
Dabar vistiek… Daugiau kartu
Dabar vistiek… Daugiau kartu nebūsim, Nesidalinsim rupesčiais, džiaugsmais… Ir tavo lupos neberas jau mano lupu, Ir nebežaisi tu manais plaukais… Dabar vistiek… Daugiau jau tavo rankos Neglostys mano skruostų ir pečių… Gal susitiks, Gal susitiks dar mūsų akys… Bet mums bus nejauku.
Meilė talpina keturis žodžius: supratimas,
Meilė talpina keturis žodžius: supratimas, žinojimas, ištikimybė, pagarba. Tad pakelkim taures už šiuos paprastus, bet reiksšmingus žodžius!
Nešokau su tavim ne vieno karto, Nesvaigau
Nešokau su tavim ne vieno karto, Nesvaigau tavųjų lūpų svaigume, Bet tavo vardą artimą ir brangų Nešioju aš paslėpus širdyje.