Mūs Mamos — Seserys gražuolės, Tėvai — tai Broliai ąžuolai. Todėl įstatymas galioja: Kasmet sugrįžki, kur gimei!
Ką turi gražiausio — to jau nebekeiski
Ką turi gražiausio — to jau nebekeiski Siekiais ir idėjom, amžinais darbais. Ką turi kilniausio — niekam neatskleiski — Mintimis naudosies dar ilgai, ilgai. Daug dar užgyvensi, daug dar ko norėsi, Bet atmink, gyventi niekad nesuspėsi. Tad bučiuoki saulę ankstų rytą kėlęs, Gerki medžių rasą savo širdimi, Skrisk su meilės paukščiais, su padaužom vėjais!.. Lai bus priesakai Tau mūsų artimi.
Tegul naktys nebūna bemiegės,
Tegul naktys nebūna bemiegės, Dienos būna prasmingos darbais. Tegul šypsena lūpose žaidžia, Tegul laimė dabinas žiedais!
Ir mažytė snaigė,
Ir mažytė snaigė, Ir šiaurys stiprus, Teatneša tau laimę Per Naujus metus…
Tegul Naujametinė snaigė
Tegul Naujametinė snaigė Neužpusto kelio į laimę.
Ir vėl naujas laiko slenkstis,
Ir vėl naujas laiko slenkstis, Tad per jį žengiant linkime: Šiltos žvakės liepsnos, Džiaugsmingos vilties, Spalvotų svajonių, Giedro dangaus, Artimų draugų šypsenos, Meilės ir gerovės, Atkaklumo ir sėkmės, Įgyvendinant savo troškimus ir siekius… Su artėjančiais 20XX-aisiais!
Lyg žiburėliai mirga žvaigždės,
Lyg žiburėliai mirga žvaigždės, Žygiuoja pilnatis laukais. Senieji Metai baigias Sekmės gyvenime Naujais!
Vaivorykštės spalvų takais rugsėjo atėjai,
Vaivorykštės spalvų takais rugsėjo atėjai, Kai lengvas lapų šokis laimę buria. (Devyniolika) jau metų – tai žiedai, Svaigi jaunystės paslapčių kepurė.
Tegul ištirps žvakučių liepsnoje
Tegul ištirps žvakučių liepsnoje Širdžių ledai ir laiko gruodas. Ir lai sušvis vėl mūsų veiduose Vilties ugnis lyg pranašas paguodos.
Kai girtas zuikelis ridena baranką
Kai girtas zuikelis ridena baranką Ir senis ateina su šnapso bačka, Kai baltas arklys palei langą vaidenas, Žinok, kad Naujieji jau lanko tave!