Pamojuok seniesiems Šilko skarele. Pasitik Naujuosius Džiaugsmo ugnele.
jei nepamirši, kad apie Tave yra daug gerų žmonių
… jei nepamirši, kad apie Tave yra daug gerų žmonių — niekada nestokosi gerumo kitiems… … jei nepamirši, kad turi senelius — niekada neieškosi patarimų svetimuose namuose… … jei nepamirši, kad turi kaimynus — niekuomet neturėsi rūpesčių namuose… … Tavo meilė artimiesiems sugrįš Tau su kaupu. Todėl mylėk ir gerbk žmones, mylėk pasaulį… … saulėtieji toliai lai surenka spinduliais į Tavo širdį mūsų širdžių meilę žmonėms ir žemei… … tepasėja Tavyje gerumą spinduliais kiekvieno rytmečio saulė, kiekviena šviesioji diena.
Dar patikekit gražiu gyvenimu,
Dar patikekit gražiu gyvenimu, Dar patikėkit šviesiom dienom. Nors jų daugybė nusruveno, Kaip upės srautas tolumon. Dar reikia ištvermės ir ryžto, Dar reikia atrast kelių. Kurie į praeitį negrižtų, O vis ieškot šviesių dienų. Daug ažuolų tvirtybės, nevystančių žiedų, Daug saulėtos padangės ir skambančių dainų. Ta meilė, kur išsaugojai ir mums išdalinai, Priimk iš mūsų rankų. Tau lenkiamės žemai.
Nusišypsok, pažvelk į dangų,
Nusišypsok, pažvelk į dangų, Matai, saulutė šoka su mėnuliu tango. Po sniegą laksto jų mažyčiai spinduliukai, Jie pina laimę Tau iš meilės burbuliukų. Štai snaigių choras pradeda dainas, Jos visos šiandien tik apie Tave, Nes tai Tavo Gimtadienio Diena.
Skelbiu kaimyniškumo tostą
Skelbiu kaimyniškumo tostą Už alaus jūrą, vyrų uostą!
Tos gležnos sniego pilys, fantazijų kalnai
Tos gležnos sniego pilys, fantazijų kalnai, Tos gražios eglės, kalėdiniai žaislai, Tos mielos mintys, linkėjimai karšti, Lai jos aplanko Tavo širdį. Gražių Šv. Kalėdų!
Palydėk su vėju, tuos senus metus
Palydėk su vėju, tuos senus metus Lai Naujieji metai, laimės Tau atneš.
Galbūt keista, kad gyveni vieną kartą,
Galbūt keista, kad gyveni vieną kartą, Kad turi vieną vaikystę, vieną pirmą meilę. Ir iš tikrųjų gyvenimas brangus todėl, Kad jame niekas nepasikartoja. Niekad nesugrįžta tai, kas buvo. Todėl linkiu, kad visos gražiausios tavo gyvenimo akimirkos niekada neišblėstų.
Tu kas pavasarį žydėki
Tu kas pavasarį žydėki Baltųjų sodų gražumu. O kai širdy ims rudenėti — Nepergyvenk — Tu tarp draugų!
Gyvenk, kovok ir nenustok vilties!
Gyvenk, kovok ir nenustok vilties! Stipri valia, užgrūdinta kaip plienas, Atvers duris į laimingą ateitį!