Dar patikekit gražiu gyvenimu, Dar patikėkit šviesiom dienom. Nors jų daugybė nusruveno, Kaip upės srautas tolumon. Dar reikia ištvermės ir ryžto, Dar reikia atrast kelių. Kurie į praeitį negrižtų, O vis ieškot šviesių dienų. Daug ažuolų tvirtybės, nevystančių žiedų, Daug saulėtos padangės ir skambančių dainų. Ta meilė, kur išsaugojai ir mums išdalinai, Priimk iš mūsų rankų. Tau lenkiamės žemai.

Nusišypsok, pažvelk į dangų, Matai, saulutė šoka su mėnuliu tango. Po sniegą laksto jų mažyčiai spinduliukai, Jie pina laimę Tau iš meilės burbuliukų. Štai snaigių choras pradeda dainas, Jos visos šiandien tik apie Tave, Nes tai Tavo Gimtadienio Diena.

Skelbiu kaimyniškumo tostą Už alaus jūrą, vyrų uostą!

Galbūt keista, kad gyveni vieną kartą, Kad turi vieną vaikystę, vieną pirmą meilę. Ir iš tikrųjų gyvenimas brangus todėl, Kad jame niekas nepasikartoja. Niekad nesugrįžta tai, kas buvo. Todėl linkiu, kad visos gražiausios tavo gyvenimo akimirkos niekada neišblėstų.

Tu kas pavasarį žydėki Baltųjų sodų gražumu. O kai širdy ims rudenėti — Nepergyvenk — Tu tarp draugų!

Gyvenk, kovok ir nenustok vilties! Stipri valia, užgrūdinta kaip plienas, Atvers duris į laimingą ateitį!

Skriskit, skriskit, mano paukščiai, ten, kur saulė kyla. Nebijokit žydro aukščio — lieskit Dievo tylą. Iš toli mintis atsiuntę, Jūs mane paguoskit, Nes be Jūsų man gyventi gali nusibosti… Jūsų laimė, Jūsų džiaugsmas — mano širdį glosto.