Tai, kas užgyventa Tėvužėlio — Visad rasi į namus parėjęs.

Žinau, kad galėčiau padovanoti daug daugiau materialinių vertybių, tačiau nesuteikčiau dvasinės pilnatvės mūsų jausmų harmonijoje. Todėl esu įsitikinęs, kad keli mano žodžiai šventėje Tau yra didelė laimė. Myliu Tave ir mūsų vaikus.

Sustok saulėlydy prie balto beržo, Ir pažiurėk kaip bėga upė tekina. Ir tik tada suprast galėsi, Kad metai bėga lyg diena.

Gal teks gyvenime liūdeti Tau, Bet verkti juk nereikia. Gyvenk ir džiaukis sakau Tau, Juk mes gyvename tik vieną kartą.

Žmogus būna laimingas tik kasdien nugalėdamas save, įveikdamas savo tingėjimą, ištižimą, baimę, sąžiningai atlikdamas savo pareigą dirbti ar mokytis ir siekdamas tobulybės. Todėl tegul kiekviena Tavo gyvenimo diena būna paženklinta ir įprasminta darbais – Tėvynei, Tėvams ir Sau.

Kiekvieną linksmą akimirką aš noriu bėgti pas Tave vienintelę: prisiglausti, nudžiuginti Tave savo juoku, apsvaiginti akių švytėjimu! Ir tai yra mano meilės ir ilgesio dovana Tau, mylima Mama.

Tu žinai kekvieną mano nusikaltimą. Tu girdi kekvieną mano ašaros dūžimą. Tu jauti kekvieną skausmą širdyje. Ir kenti blogą nuotaiką… Tik tu gyvenime mane supranti ir man padedi. Padedi džiaugtis laime, kovoti už meilę Ir verkti netekus… Ačiū, kad esi, nes esi Tikras Draugas.

Tad už viltį pakelkime taurę, Ir už norą bejėgiui padėt, Ir už laimę dalintą ne saujom Linkim Jums visą dangų laimėt.

Padalinta net duona per pusę, Artimieji, draugai ir tėvynė… tokia… Mūsų širdys — ąsotis sudužęs — Tik Motulė mums amžiais viena.

Neturiu Tau šiandien gėlių, Nerašau Tau šiandien laiškų, Bet žinau — Tau gerai, kad esu. Ir todėl aš Tave branginu.