Tu neliūdėk pažvelgus į pasaulį, Kur yra daug liudnų veidų. Visada šypsokis toškį laimės Ir niekad nepamiršk gerų draugų…

Aš žinau, tu jo nemyli Ir nemylėsi niekados Bet jisai naujas Nuostabus lyg rytas Susižavėjai juk tu juo.. Jis švelniai glosto tavo plaukus Meiliai žiuri į akis.. O tu – laiminga, užsimerkus Eini, kur veda jis.. Bet aš žinau, jog tu pabusi, Pramerksi kerinčias akis Bet pas mane tu jau negriši Kaip iš stoties išvykęs traukinys….

Ne gražūs žodžiai laimę neša, Ne juodos akys, ne plaukai Gyvenime vien grožio maža Svarbiau žmogus ir jo darbai.

Medžių lapai kaip varis paraudo, visos gervės įšskrido toli, Išsiskyrėm…Ir nieko apkaltint negaliu aš,ir tu negali… Išsiskyrėm…Pasakėm neverta to gailėt kas atgal nepareis, o vis tiek man sapnuosis ne karta menesienoj bendri vakarai. štai dabar sunkus debesys plaukia atsisėdus prie lango liudžiu, o atrodo matau tavo plaukus, tavo sodrų balsą girdžiu… Ir man norys mokytis, įdėti visą širdį į mokslo dienas vien dėl to, kad tu negailėtum, jog dar taip neseniai mylėjai mane!

Tik tu nepyk ! Aš dar ir šiandien daug kartu klystu O paskui kenčiu. Tai vis todėl, kad tau buvau lyg šventė, Nors suteikiau Tau begalės kančių Tik tu nepyk, Atleisk už blogi, Kuri gyvendamas netyčia padariau … Tavoj saulėkaitoj prisirpo mano uogos, ir sirpsta ju kas dieną vis daugiau. Tai mintys – Tu gi jas pasėjai Tai darbas – Tu ji auginai. Aš tuos daigus nešiau per šimtą vejų, Užauginau jau nebe Tau vienai Ir Tu džiaugies Matau kaip šypsais pro ašaras .. pro ašaras mielai. Nereikia, kad širdis iš skausmo plyštų, O gal iš džiaugsmo … Aš cia pat, šalia … Tik tu nepyk.

ISPLAUKIA JUROMIS LAIVAI ISPLAUKIA IR SUGRISTA BET NIEKAD ,NIEKAD NEGRIS ISDYKELE VAIKYSTE

Mes kiekvienas didelis, kaip lašas Ir visi su saule artimi ! Niekuomet žmogus nebūna mažas, Jeigu jis būna savimi (žmogumi). (J. Marcinkevičius)

Krito žiedlapiai Krito ir snaigės. Ir įšalo mėnulis Versmė … Buvo pasaka ! Buvo ir baigės … Praskambėjo Ir liko giesmėj.

Kodėl gyvenime taip būna, Kad skausmas netelpa širdy. Ir viskas, kas svajota žūva Laimingi lieka tik kiti.

1 Kaip visuomet mano by- la liko nebaigta.Dar nepajudintas lo- 2 bis stovi nesulaukdamas is taves ru- pesciu nezinau ka tegalvoti ka beda- 3 ryti,noreciau tave matyti nuo- lat besisypsancia ir linksma kaip juros ban- 4 ga nors zinau kad tu esi kur- cia mano jausmams ir zinau bus ko- 5 va bet as esu isitikines,kad tave is ru- pesciu atvesiu i zydinty soda ir taip pada- 6 rysiu be didelio vargo ir rupescio…