Aš išrašysiu tau langus eilėm Iš šerksnotu šalčio gėlių, Pastatysiu tvirtovę širdy, Iš ištirpstančių sniego pusnų. Aš išskobsiu tau pilį lede, Su įkaitusiu meilės jausmu, Ir paliksiu vienintelį taka joje, Kad atbristum per pūgą speigu. Prikabinsiu daug snaigių švelnių, Kurios tirptų ant kūnų karštų, Palytėsiu mėnulį žvilgsniu Kad pajaustum,kaip tave myliu.

Ir dar viena diena – Tai tarsi saulės laikrodis, Lyg vieniša daina, Pavargę mes jos laikomės, Pavargę mes užmiegame, Pavargę atsibundame. Ir šaukiame per miegą, – Gyvenimo pagunda ! Sapnuojame kas laumės, kas gyvatės. Kai kas išvis nemiega, vis mąsto ką Praradęs … Mes einam nematydami veidų, Iš pykčio mes nebeskiriam spalvų. Neturim laiko niekam, – Užtenka vien tik nevilčiai … Pasiimam sau viska, – Kitam palikt nereikia ! Po viso šito stebimės, Kodel sapnuojam klaikiai? Pabuskim, na pabuskim pagaliau, Juk reikia ir gyventi, Ne vien tik egzistuoti. Pradėsim skirti mes spalvas Ir šypsena nors vieną dovanosim Viens kitam, O retsykiais ir ašara nubrauksim … Gyvenkim ! Pakilkim iš tušcios,…

Draugyste tai žvaigžde, o meilė.. meilė- tai žvakė. Žvaigždė nenustoja žibėt net ir tada kai žvakė sudega…

Kas jaučia meilę,o kas ne!!! Priprask, pasaulyje jau taip yra… Kad žmogų nugali aistra, Bet jei jo meilė amžina – nenugalės jo niekas niekada!!!

Kad vėl dangus taip skardžiai juoktūs, Primindamas jog tu šalia esi, Kad neštų man mintis sparnuotas Ir leistų jausti kaip šiltai mane apkabini…

„Leisk atspaudą palikti tau”,- tariau. Ji neatmetė prašymo mano. Mes susiglaudėm lūpom…ir,regis, Atspaudėme visą romaną.

MEILĖ Kilniu geismu ir apmaudo siautimas Keista butybė gimusi iš nieko Džiugi vergovė, saldanti liepsna Žavingų formų mišinys kraupus Švininis pūkas, dūmas spindulingas Ligota sveikata, bemiegis miegas, Išmintinga beprotybė Medus saldžiausias ir nuodų kartybė

Mazuti sveikinu tave su nuostabe meiles diena tai musu meiles diena. Daug tau istvermes ir viso ko geriausio……….Myliu

Pražydo geles, gamta atsigavo, pamačiau tave, ir širdis suprato. Nereik man kitu , merginų gražiu, Man reik tavęs, noriu būti kartu.

O aš sau žiūriu į vandenį tylų, į rudenio vandenį kaip tavo akis, aš lapų nukritusių šilko sudilus portjera, už jos šlama spslio naktis. Ir mano glamonė trapi kaip voratinklis, jis tavąjį veidą aptraukia sapne. Tai buvo netyčia, prieš šimtmetį, vakar. …į vandenį tylų, žvelgei į mane.