Tas gyvenimas toks mazytis tau belieka tik laizytis…Rase jura ir banga pasirase palanga…

Išmokau juoktis širdžiai verkent,išmokau ašaras nuslėpti nuo kitų.Kiekvieną vakarą ar rytą aš visada svajoju kurgi tu.Kiekvieną dieną saulei patekėjus vien mintimis apie tave aš gyvenu.Kiekvieną kartą pabučiuot tave norėčiau,deja tavęs pasiekti negaliu.Sakyk kodėl taip atsitiko,kad mes dabar dar esam ne kartu ir apkabint tave karštai norėčiau,nors minutėlę su tavim pabūt kartu.Tu supranti,kad aš tavęs ilgiuosi ir tik tave aš vieną teturiu,todėl gyvenimo mums keikti nereikėtų,nes jo dalis yra ir aš ir tu…Apie tave aš vis galvoju ir svajoju,tikiu,kad vėl mes būsime kartu.Tavęs ilgiuosi,myliu ir kartoju:mano gyvenimas-tai tu.

Meile – ji skausmas didziulis, Meile – tai kruvina kancia, Kai meile tave apleidzia Pasijunti lyg pragare…

Pražydo geles, gamta atsigavo, pamačiau tave, ir širdis suprato. Nereik man kitu , merginų gražiu, Man reik tavęs, noriu būti kartu.

O aš sau žiūriu į vandenį tylų, į rudenio vandenį kaip tavo akis, aš lapų nukritusių šilko sudilus portjera, už jos šlama spslio naktis. Ir mano glamonė trapi kaip voratinklis, jis tavąjį veidą aptraukia sapne. Tai buvo netyčia, prieš šimtmetį, vakar. …į vandenį tylų, žvelgei į mane.

Meile- nevaldomas, grazus, bet daug skausmo suteikiantis jausmas. Kai jis ateina turi su juo gyventi ir tik gyvenimas pats viska issprendzia.

Daugiau aš neklausiu baltosios ramunės, Myli ar nemyli žiedas nesakys, Žiedas neatsako baltas žiedas tyli, Atsakyti gali tik tava širdis.

Kiek kainuoja tavo lūpos ir nors trečdalis akies? Aš verkiu kvailai parklupus penktą nakti is eilės… Kiek kainuoja tavo pirštai, tavo rankos, tavo kojos?

Ryte nevalgiau, galvojau apie tave. Per pietus nevalgiua, galvojau apie tave. Vakare nevalgiau,galvojau apie tave. Nakty negalejau miegoti, nes norejau valgyti!!!

Gražu kai pūgos žiemą siaučia Ir vėjas neša snieguoles, Tuomet svajoju aš prie lango, Gal ir Tave kartu atneš.