as ne karalaite! ir turto. neturiu,bet turiu viena sirdi ir ja tau skiriu.

kazkada buvau labai arti taves galejau prie taves prisiglausti galejau paimti tave uz rankos ir nusivesti toli toli ir as zinojau kad tau ten patiks ir mes sedesim ilgai ilgai tu man parodysi pauksciu taka o as kakodel staiga issigasiu tamsos tu svelniai paimsi mane uz ranku ir prisiglausi prie mane zinai man gera niekada su nieko man nebu sitaip gera Aciu tu ypatinkgas tu tyli ir tau tiesiog nereikia nieko kalbeti ar kanors kalbeti neas asir taip viska suprantu

Kai Tu miegosi, Aš galvosiu apie Tave, Kai Tu eisi, Aš svajosiu eit šalia, Kai Tu verksi, As būsiu ašara tava, Kai Tu džiaugsies, Aš busiu džiaugsmo dalele…

O aš sau žiūriu į vandenį tylų, į rudenio vandenį kaip tavo akis, aš lapų nukritusių šilko sudilus portjera, už jos šlama spalio naktis. Ir mano glamonė trapi kaip voratinklis, jis tavąjį veidą aptraukia sapne. Tai buvo netyčia, prieš šimtmetį, vakar. …į vandenį tylų, žvelgei į mane.

Meilė – tai mažytis paukštelis: per daug suspausi – mirs; per daug atleisi – isskris. Ka myli – paleisk. Sugrįš – bus tavo. O jei ne – tuomet tavo niekada ir nebuvo…

As visai dar taves nepazystu Ir atleisk, kad as tau rasau, As tik noreciau uzmegsti draugyste Ir atsakyma gauti prasau !!!

Žinok kad meilė – auksinis perlas, Žinok kad meilė – ateitis, Žmogus be meilės – lyg aklas vergas, O jo gyvenimas tartum naktis.

Meilė tyra, Grožis mielas, Pyktis kietas, Nesantaika skausminga. Būkime kartu dabar ir visada!

Mylėk tą kuris myli Nesvarbu,kad lūpos tyli Svarbu, kad meilė yra karšta, O ne žavinga šypsena!

Nepasakiau aš Tau myliu, Ir tu man meilės nežadėjai, Bet šianakt man sapnu tyliu Apie Tave praošė vėjai… Ir supratau – Tave myliu, Nors Tu man meilės nežadėjai.