Yra širdis kuri tave myli Ar plaka vien tik dėl tavęs Tik tu pažvelk i kietą širdį Tuomet galbūt suprasi kas?…

Nebijok žaizdų – jos užgyja, Nebijok skausmų …- jie praeina Nebijok mirties – ji neišvengiama. Nebijok meilės, ji būtina.

tu mano meile ir svajone tie meiles nuostabus sapnai myliu tave kaip myli zmones myliu tave as amzinai

Gyvenimas – ne stiklas vyno, Ir šukės laimės neatneš, Bet kartais šito mes nežinom Ir daužom laimę į šukes…

Kažkas man pasidarė Tikriausiai aš sergu Nes vos tave pamačius Iš karto paraustu Širdele smarkiai plaka Ir seilės ima tįst Tave pašaukt norėčiau Bet negaliu išdrįst Buvau net poliklinikoj Dėl šitų sopulių Ir daktaras nustatė Kad aš tave myliu

nemylek kaimyno rinkis is toliau tolimesne meile simta kart geriau

Mes draugai nuostabių svajonių Mes draugai nuostabių sapnų Gal išskirs mus gyvenimo likimas Bet širdyje gyvensime kartu!

Šlovė gamtos kerams ir žavesiui, Tu mano glėbyje – pavasaris. Tu metas saulėtas, metas niūrus, Lipšnus, įtūžęs, švelnus, žiaurus. Kaitrus žiedų ilgesyje kvapniam, Žvarbus audrų griaudesyje staigiam. Ir toks vienodas savo kitime- Myliu pavasarį. Myliu tave*

Tu eini per gyvenimą platų Ieškai meilės, sauletų dienų Tau mylėt baltos obelys sako Nes tik mylint gyventi smagu

Gyvenime būna tikra: Draugystė, meilė, neapykanta O kartais tik prisiminimas.